respublika.lt

Lietuva ragina grįžti, bet ar laukia?nuotraukos (26)

2020 vasario mėn. 23 d. 08:02:23
Olava STRIKULIENĖ

Statistikos departamento duomenimis, emigracija iš Lietuvos po truputį mažėja, tačiau vis dar išlieka milžiniška ir demografiniu požiūriu nepalanki mūsų tautai. Nes didžiausią išvykstančiųjų grupę sudaro 20-29 metų žmonės. Tiesa, tarp grįžtančių atgal į Lietuvą vėlgi yra aktyviausia 25-29 metų amžiaus grupė. Ar šie žmonės laukiami? Ar darbdaviai pasiruošę juos priimti ir mokėti gerus atlyginimus?

×
nuotr. 6 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

 

Mūsų tėvai dainuodavo „Neišeik tu iš sodžiaus“, o dabar dainuotų „Neišeik iš Lietuvos“. Kaip skelbia statistika, 2018 m. į Lietuvą imigravo 28 914 žmonių. Iš jų - 57,4 proc. - grįžę Lietuvos piliečiai. Tačiau vien Europoje oficialiai gyvena 452 215 mūsų piliečių. Šiaurės Amerikoje - 1810, Centrinėje ir Pietų Amerikoje - 499, Azijoje - 7284, Afrikoje - 409, Australijoje ir Okeanijoje - 779. Be to, būna, jog jauni žmonės, uždirbę pinigų, nusiperka Lietuvoje butą, susituokia, o po kurio laiko vėl priversti išvykti dirbti į turtingesnę valstybę.

Taip atsitiko vienai pakaunės šeimai, kurios vaikai - du sūnūs ir dukra - apie 5 metus praleido užsienyje. Dirbo sunkius fizinius darbus statybose, žuvies apdirbimo pramonėje. Algos tenkino, netgi mokėsi vietos kalbos, nes valstybėje, kur jie dirbo, dauguma žmonių nekalbėjo angliškai. Ypač mažuose miesteliuose. Bet lietuviai šalia vietinių gyventojų nuolat jautėsi svetimi. Nepritapę. Tarsi vietiniai su jais mandagiai bendrautų per prievartą ir tik vaizduotų tolerantiškus. Kad ir kaip būtų, nors lietuviukai užtruko toje valstybėje penkerius metus, niekas iš vietinių nė karto nepakvietė į savo namus pasisvečiuoti.

Visi trys galiausiai grįžo namo. Nusipirko butus, sukūrė šeimas. Bet ir vėl dairosi bent laikinai išvažiuoti. Nes netenkina lietuviškos algos

Sugrįžti neskuba

Finansinis saugumas - pirmoje vietoje. Grupė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) mokslininkų tyrė, dėl kokių priežasčių lietuviai emigruoja. Didžiausią išvykusiųjų grupę, net 56,7 proc., sudarė ekonominiai emigrantai. Dar 20,3 proc. norėjo save išbandyti kitoje aplinkoje.

Anksčiau raminomės, jog atsivėrus Europos Sąjungos sienoms, pirmiausia išdūmė banditai. Vėliau raminomės, jog išvyksta bankrutavusių įmonių bedarbiai. Nerandantys Tėvynėje darbo vietų. O kaip dabar ramintis? Kad nuteka protai, kuriuos valstybė išmokslino? Kad Lietuvoje kasmet dirba vis daugiau užsieniečių?

Migracijos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje gyveno ir dirbo 58 tūkst. užsieniečių, 2018 m. - 49,4 tūkst., o 2017 m. - 43,6 tūkst. Tai reiškia, kad užsieniečių vis daugėja, o mūsiškiai sugrįžti neskuba. Tarkime, Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 203 tūkst. mūsų piliečių, o sugrįžo į Lietuvą tik apie 7,6 tūkst.

Laukiami tik jauni ir turtingi?

Nuo 2020 m. Vyriausybė planavo finansiškai skatinti darbdavius, jei pirmą kartą įdarbins piliečius iki 29 metų. Už tokį įdarbintąjį „Sodrai“ visus metus mokėtų ne darbdavys, o valstybė. Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos vadovė Zita Sorokienė patikino, kad įdarbinant žmones iki 29 metų tikrai esama įvairių lengvatų:

„Jei jaunas žmogus pirmą kartą steigia savo individualią įmonę, yra metams atleidžiamas nuo „Sodros“. Jei įkuria sau darbo vietą, taip pat metams atleidžiamas nuo „Sodros“ mokesčio. Yra įvairių vietos jaunimo užimtumo programų. Pavyzdžiui, jei darbdavys įdarbina jauną žmogų trims metams, gauna tam tikrų finansų tam tikroms darbo priemonėms įsigyti.“

Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas taip pat patvirtino, kad šis verslumo skatinimas veikia ir tai, anot D.Arlausko, yra labai geras dalykas:

„Tai skatina užsienio investuotojus priimti į darbą jaunus žmones, nors ir žino, kad jaunas žmogus, neturėdamas darbo patirties, dar nesukurs didelės pridėtinės vertės. Tikrai yra padaryta gerų dalykų. Visgi ramybės neduoda didelė socialinė atskirtis. Tai labai didina visuomenės įtampą. Kita vertus, yra didelis teigiamas proveržis korupcijos srityje, sveiksta viešasis sektorius. O iš Nacionalinio susitarimo išėjome todėl, kad tai buvo nevilties šauksmas. Negalime prisiimti visos atsakomybės. Mums reikia rimtos viešojo sektoriaus paramos, o politikai jau galvoja apie būsimus rinkimus ir žarsto neįgyvendinamus pažadus.“

Taip pat buvo siūlyta darbdaviams tarptautinėse mugėse, prekių parodose, konferencijose verbuoti lietuvius grįžti dirbti į Lietuvą. Buvo siūlymas kai kuriose mūsų diplomatinėse atstovybėse įsteigti darbo atašė pareigybę

Ar šie planai jau veikia? Planuojama įsteigti socialinės apsaugos ir darbo atašė pareigybę mūsų nuolatinėje atstovybėje prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO). Be to, lietuvius konsultuoja migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“, agentūros „Investuok Lietuvoje“, „Versli Lietuva“. Taip pat veikia projektas „Globali Lietuva“, jaunųjų profesionalų programos „Kurk Lietuvai“, „Talentai Lietuvai“ ir stažuočių programa - „Augantys lyderiai“.

Sprendžiant iš pavadinimų, visų žvilgsnis nukreiptas į jauną, jei ne jauną, tai bent turtingą tautietį bei profesionalą. Būtent tokie gali investuoti, tapti lyderiais. Bet pagrindinė masė išvykusiųjų - tik darbštūs darbininkai, nebijantys sunkaus fizinio darbo.

Mokytojos, bibliotekininkės, persikvalifikavusios užsienyje į valytojas, padavėjas. Ar buvę individualių įmonėlių savininkai, kuriuos išbaidė reketininkai ir per dideli mokesčiai. Jų, sprendžiant iš agentūrų skambių šūksnių, į Lietuvą niekas nekviečia. Pragmatiškai kviečiasi tik naudingus, aukštos pridėtinės vertės tautiečius. Todėl žmonės ir neskuba grįžti.

VDU sociologo Dainiaus GENIO komentaras:

„Dalis emigrantų sugrįš, dalis - ne, bet negalėčiau tiksliai prognozuoti, kiek sugrįš procentų. Tie, kurie išvyko dėl nemeilės artimui ar Tėvynei, o tai sudaro 20,3 proc. išvykusiųjų, sunkiai sugrįš. Iš principo būtų galima juos susigrąžinti, bet tektų įdėti daug pastangų. O pagyvenę ilgiau užsienyje, mūsų tautiečiai atsiveža ir kitokį ekonominį požiūrį bei kitokį gyvenimo standartą. Grįžta ir negali čia prisitaikyti. Galime įsivaizduoti, kad emigrantų susigrąžinimas yra tik valdžios darbas, tegul valdžia taip pakelia ekonomiką, kad pradėtų pinigais lyti. Bet mes visi turime stengtis, džiaugtis kiekvienu sugrįžtančiu, nes mūsų Tauta grįžta. Kartais pernelyg suprimityviname mūsų žmonių išvykimą. Nepriimame to dramatiškumo, kurį tenka išvykstantiesiems iškęsti. Aš pats patyriau, kiek tiems žmonėms yra likę nuoskaudų, kartėlio. Reikia švelniai, apgalvotai ir su meile juos kviestis namo. Ieškoma būdų, kaip sulaikyti jaunimą, kad neišvyktų, bet jaunimo, jei jis norės išvykti, jokiomis priemonėmis nesulaikysime. Sovietinės geležinės uždangos jau nėra. Ar sugebame jaunimui parodyti perspektyvas čia, kai Lietuvai jau tenka konkuruoti ne su sovietinėmis respublikomis, o su pačiomis sėkmingiausiomis Vakarų šalimis. Ką tik klausiausi psichiatro Dainiaus Pūro paskaitos. D.Pūras teigia, jog dauguma Vakarų šalių kaip didžiausią valstybės tikslą iškelia žmonių emocinę sveikatą. Jei mes tokį tikslą turėtume, emigruojančių būtų mažiau. Tėvai patys ragina savo vaikus išvykti į saugesnius kraštus? Taip, šiandien visuomenėje yra daug nerimo, karų, epidemijų baimės, bet informacinių technologijų laikais nuo tokios informacijos neapsiginsi. Aišku, būtų maloniau, jei turėtume neginčijamų autoritetų ir jie mums braižytų gyvenimo būdo gaires. Bet jei autoritetas pasakytų, - tu saugus, žmogus vis vien saugesnis netaps. Žmogaus saugumas yra kompleksinis dalykas. Tačiau nustatyta, jog žmonės, turintys aukštesnį išsilavinimą, turi mažesnį nerimo laipsnį nei mažiau išsilavinusieji. Nes labiau išsilavinusieji turi didesnius kritiškumo įgūdžius ir gali nerimą rekonstruoti. Neužkibs už „feikinės“ informacijos kabliuko.“

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (26)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • SUSIDŪRIMAS: Čekijos vakarinėje dalyje antradienį kaktomuša susidūrus dviem traukiniams žuvo mažiausiai du žmonės, daugybė kitų žmonių patyrė sužalojimų, teigė gelbėtojai.
  • DAR ATLEIS: Vokietijos oro linijų bendrovė „Lufthansa“ antradienį paskelbė apie planus atsisakyti apie 1 tūkst. iš 5 tūkst. administracijos darbo vietų, oro vežėjai didinant pastangas išgyventi koronaviruso krizę.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar vyrai turėtų privalomai eiti vaiko priežiūros atostogų?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar vis dar mintyse eurus verčiate į litus?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+13 +15 C

+9 +11 C

 

+8 +10 C

 +16 +18 C

+17 +19 C

 

+17 +19 C

3-4 m/s

3-4 m/s

 

3 m/s

Valiutų kursai

USD - 1.1325 PLN - 4.4689
RUB - 81.3769 CHF - 1.0642
GBP - 0.9051 NOK - 10.6218

Nuorodos