Lietuva nubausta už tai, kad nenorėjo princų meilės

Kaip skelbiama pranešime, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) Didžioji kolegija paskelbė sprendimą byloje Macatė prieš Lietuvą, kuriuo konstatavo, kad Lietuva pažeidė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnį (saviraiškos laisvė).

Byloje buvo nagrinėjama istorija dėl pasakų vaikams knygos „Gintarinė širdis". Knyga dar 2013 m. buvo išleista Neringos Macatės (literatūrinis pseudonimas - Neringa Dangvydė). Knyga buvo parengta tradicinių pasakų pagrindu ir skirta 9-10 metų vaikams. Dviejose iš šešių pasakų buvo aprašomi tos pačios lyties veikėjų romantiniai santykiai. Tuomet tokia knyga sulaukė didžiulio atgarsio.

Finansavo Kultūros ministerija

Minėtą knygą išleido tuomečio Lietuvos edukologijos universiteto leidykla 500 egzempliorių tiražu, o šios knygos leidybai lėšas (7010 Lt) skyrė Kultūros ministerija. Tuomet Lietuvos tėvų forumas ir kitos šeimas atstovaujančios organizacijos išreiškė susirūpinimą dėl tokio pobūdžio knygų platinimo.

Dėl susidariusios situacijos grupė Seimo narių kreipėsi į kultūros ministrą ir Lietuvos edukologijos universiteto rektorių, prašydami pateikti informaciją, ar knyga vaikams „Gintarinė širdis" atitinka šių institucijų puoselėjamas kultūrines, nacionalines vertybes.

Pažeidė įstatymą

Knygą vertino ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba, kuri tuomet, remdamasi Lietuvos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymu, padarė išvadą, kad šiose dviejose pasakose skelbiama informacija daro neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų. Neigiamą poveikį nepilnamečiams darančiai informacijai priskiriama viešoji informacija, kuria, be kita ko, „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata".

Atsižvelgdamas į rekomendacijas, leidėjas knygas pažymėjo įspėjamuoju užrašu „Gali daryti neigiamą poveikį asmenims iki 14 metų". Tiesa, tokį sprendimą tuomet kritikavo Lygių galimybių kontrolierė Edita Žiobienė, vėliau tapusi ir vaiko teisių kontroliere, pareigas einanti iki šiol. Lietuvos edukologijos universitetas išėmė knygas iš prekybos, o vėliau leidinį perleido VšĮ „Įvairovės ir edukacijos namai."

Knygos autorė kreipėsi į Lietuvos teismus dėl galimo saviraiškos laisvės ribojimo ir diskriminacijos. Teismai pareiškėjos skundą atmetė. Tad 2019 m. ji pateikė skundą EŽTT. Tiesa, pati N.Macatė bylos baigties nesulaukė. 2020 m. rašytoja mirė, o jos kovą teismuose tęsė jos mama.

Priteisė beveik 20 tūkst. eurų

„EŽTT konstatavo, kad vaikų galimybės gauti informaciją apie tos pačios lyties santykius apribojimas, kai tokia informacija negali būti laikoma netinkama ar žalinga jiems kitu pagrindu, išskyrus seksualinę orientaciją, rodo, kad valdžios institucijos pirmenybę teikia tam tikroms santykių rūšims ir šeimoms ir kad skirtingų lyčių santykius jos laiko socialiai priimtinesniais ir vertingesniais nei tos pačios lyties santykius, taip prisidėdamos prie besitęsiančio stigmatizavimo", - rašoma EŽTT pranešime. Patenkinus skundą, EŽTT priteisė pareiškėjos motinai 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5000 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti. Byloje dalyvavo ir Lietuvos teisininkas Egidijus Kūris.

Stebėjosi teismo sprendimu

Viena iš susirūpinimą dėl kūrinio prieš dešimtmetį išreiškusių Seimo narių, Rima Baškienė, „Vakaro žinioms" dabar sako, kad EŽTT sprendimas ją labai nustebino. „Šiuo atveju teismo sprendimas nėra skundžiamas ir jeigu teismas taip konstatavo, kas gi belieka. Bet galime turėti savo asmeninį požiūrį. Mane nustebino, kad EŽTT menininkės saviraiškos laisvę iškėlė aukščiau nei mūsų visuomenės šeimos vertybės, kurios įtvirtintos Konstitucijoje, Šeimos stiprinimo įstatyme. Nepaisant to, manau, kad Lietuvoje saviraiškos laisvė negali būti aukščiau už šeimos vertybes. Juo labiau kad ši knyga buvo išleista už mokesčių mokėtojų pinigus. Tai nebuvo privati autoriaus iniciatyva. Todėl teismo sprendimas labai stebina. Galbūt ne į visus svarbius aspektus buvo atkreiptas dėmesys", - sakė R.Baškienė.

Negana to, paskelbus sprendimą, dalis žmogaus teisių gynėjų aktyvistų jau ima kalbėti, jog laikas būtų išbraukti įstatymo nuostatą, jog informacija, kuri prieštarauja konstitucinei šeimos sampratai, būtų laikoma neigiama nepilnamečiams. Apie tai Seimo konferencijoje kalbėti planavo profesionaliu gėjumi ir Okeanide save pristatinėdavęs Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Prieš kelias dienas jis buvo suplanavęs konferenciją šia tema, tačiau kažkodėl persigalvojo.

R.Baškienė, paklausta apie tokias įstatymo pakeitimo iniciatyvas, kritiškai vertino šiuos siūlymus. „Tikrai nemanau, kad reikia tai išbraukti. Kolegos gali siūlyti, bet aš viliuosi, kad jeigu toks siūlymas ir būtų, Seimo dauguma išlaikys poziciją, kad ši nuostata įstatyme yra reikalinga", - sakė R.Baškienė.

Komentuoja Lietuvos tėvų forumo tarybos narys Audrius MURAUSKAS:

Sprendimas, kad Lietuva pažeidė įstatymus, man atrodo keistas. Manau, kad kiekvienas žmogus turi teisę į saviraišką. Pavyzdžiui, kurti meno kūrinius. Tačiau kai tas kūrinys pasiekiamas viešai, jis turi nepažeisti ir kitų žmonių teisių bei laisvių. Pavyzdžiui, Konstitucijoje įtvirtinta tėvų teisė ugdyti vaikus pagal savo dorovinius įsitikinimus. Šis kūrinys visuomenėje iki šiol vertinamas nevienareikšmiškai ir kai kurie tėvai, kuriems kūrinys atrodo įtartinas, turi teisę nuo jo apsaugoti savo vaikus.

Tai, kad knyga buvo finansuota Kultūros ministerijos, rodo, kad prie knygos leidybos prisidėjo visa visuomenė, nes finansavimas buvo iš visų mūsų mokesčių mokėtojų pinigų. Jau vien todėl ji negali atitikti tik siauros grupės interesų, ji turėtų tarnauti plačiajai visuomenės daliai.

Nors praėjo daug metų, mano vertinimas nepasikeitė. Aš ir šiandien laikausi nuomonės, kad visi turime saviraiškos laisvę. Tačiau noriu tik priminti, kad esame tiek laisvi, kiek nepažeidžiame kitų laisvių ir turime būti atsakingi prieš kitus. Laisvė kartu reiškia gerbti vieniems kitus, nebrukant savo vertybinių nuostatų ir nebandant keisti visuomenės pagal savo siaurus vertybinius įsitikinimus.

Nesu nieko prieš žmones, kurie gyvena su tos pačios lyties asmenimis, bet tai vadinti šeima būtų neteisinga, nes šeimos sąvoka Lietuvos įstatymuose ir Konstitucijoje yra visiškai kitokia. Visuomenė labai aiškiai tai supranta. Nesąžininga bandyti tai interpretuoti kažkaip kitaip. Rekomenduoju Civiliniame kodekse šiems žmonėms numatyti sąlygas jų gerbūviui tvarkyti, bet bandyti devalvuoti šeimos sąvokos dėl to negalime.