Kokią vėliavą kelsime kitąmet?

Kiekvienai vėliavai po įstatymą

Kitąmet sueina lygiai 20 metų, kai 2004-ųjų kovo 29-ąją Lietuva tapo Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos - NATO nare, o gegužės 1-ąją įstojo į Europos Sąjungą. Šio jubiliejaus proga Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis pateikė Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas, kurias priėmus, NATO ir ES vėliavos galėtų kaboti ant valstybės ir savivaldybių institucijų nuolat. Ne tik tais atvejais, kai į Lietuvą atvyksta kokios nors valstybės ar tarptautinės organizacijos delegacija ir ta proga iškabinama jų vėliava.

„Artėja Lietuvos narystės ES ir NATO dvidešimtmetis, taip pat artėja gana svarbūs sprendimai dėl Ukrainos narystės ES, dėl derybų, gal net ir narystės NATO. Kartu su Seimo teisininkais ir kitais specialistais pastebėjome, kad yra tam tikrų teisinių netikrumų dėl mūsų galimybės naudoti ES ir NATO vėliavas. Mes jas galime išsikelti tik tada, kai kokie nors svečiai iš tų institucijų pas mus atvažiuoja arba minimos kokios nors atmintinos datos.

Bet mes esame ES ir NATO nariai jau 20 metų ir turime turėti galimybę nuolat išsikelti tas vėliavas.

Tai jokiu būdu nėra prievolė, tai yra teisė. Kalbant apie Ukrainos vėliavą, siūlome įteisinti nuostatą, kad jeigu visas Seimas pripažįsta, kad prieš tam tikrą demokratinę valstybę vykdoma agresija ir mes jai išsakome paramą, tai iš solidarumo tol, kol tie baisūs procesai vyksta, mes turime teisę tą vėliavą išsikelti prie valstybės ir savivaldybės institucijų ir įstaigų", - pristatydamas įstatymo pataisas iš Seimo tribūnos sakė Ž.Pavilionis.

Dėl Ž.Pavilionio pasiūlytų ir jau įregistruotų įstatymo pataisų Seimas planuoja balsuoti gruodžio 7-ąją. Visgi Seimo Peticijų komiteto pirmininkas Edmundas Pupinis suabejojo, ar tokia įstatymo pataisa, leidžianti NATO ir ES vėliavoms nuolat Lietuvoje kaboti, yra būtina?

„O jei kokią kitą vėliavą norėsime iškelti, tai ir vėl įstatymą keisime?" - abejojo E.Pupinis.

O gyventojai svarsto, kad mūsiškė Trispalvė jau dabar yra užgožta kitų vėliavų.

Mūsų vėliavos, koplytstulpiai - turi prasmę

Kalbininkė, humanitarinių mokslų daktarė, visuomenininkė Sofija Jūratė Laučiūtė ironizavo, jog galbūt tokia nuolat kabėsiančių vėliavų gausa ruošiama dirva pakabinti nuolatinei LGBT vėliavai?

O be ironijos kalbant, S.J.Laučiūtė svarstė, kur tą NATO vėliavą reikėtų kabinti. Ir iš tikrųjų. Juk keistokai atrodytų NATO vėliava, plevėsuojanti ant mažytės seniūnijos stogo. Tarsi seniūnija būtų tapusi karine organizacija!

„Jeigu pakabintų NATO vėliavą prie merijos, nesvarbu, ar Vilniaus, ar Kretingos, ar dar prie kokios kitos, tai jeigu merija skelbsis, kad čia yra NATO, tai bus susireikšminimas kažkoks, - abejojo S.J.Laučiūtė. - Gal čia iš nepilnavertiškumo komplekso, iš noro pasipuošti? Kad mes esame pilki žvirbliai, todėl mums reikia ryškių vėliavų?

Jeigu bus kokia ypatinga diena, kai mes tą dieną buvome priimti į NATO, į ES, tada kabinkime šių organizacijų vėliavas, prisiminkime. Bet ar būtina visą laiką? Ar mes čia skelbsime karą? Kad žinotų, kokie mes karingi? Galima visaip galvoti..."

Bet gal tai labai lietuviškas bruožas? Bet kokią sukaktį pažymėti kryžiumi, koplytstulpiu, vėliava?

„Ne, - nesutiko S.J.Laučiūtė. - Mūsų lietuviški atminties ženklai - mūsų vėliavos, koplytstulpiai, akmenys - jie mums turi prasmę. Kai aš lankausi istorinėse vietose, pavyzdžiui, nuvažiuoju į Lopaičius Žemaitijoje, kur yra piliakalnis, įrengta pagoniška šventvietė, ten, aišku, mėgėjiškai padarytas pagonių žynio akmuo, bet ta vieta, kur palaidotas žynys, man ta vieta vis tiek kažką kalba. Ką aš žinau - buvo ar nebuvo tas žynys toje vietoje palaidotas, bet aš žinau, kad buvo akmens amžius, kad buvo toks tikėjimas ir žyniai buvo. Ir aš tikrai neturiu galimybės eidama per Darbėnus ar Vilnių prisiminti akmens amžių, prisiminti pagonybę ar tuos žynius. O čia, Lopaičiuose, ateini į šventvietę ir prisimeni.

Todėl nesakyčiau, kad Lietuvai nereikia atminties ženklų, bet kokie jie turi būti - tai jau kitas klausimas. Ir koplytstulpiai man nekliudo, nes tai yra lietuviška mūsų istorinė tradicija. O pastatytų Lietuvoje paminklą kokiam nors indėnų vadui - jau būtų keista, ką tas indėnas Lietuvoje daro.

Komentuoja žurnalistas, Vyčio skulptūrą Vilniui siūliusio „Vyčio paramos fondo" atstovas Vilius KAVALIAUSKAS:

„Ar ne per uoliai kabinsime vėliavas šalia Trispalvės? Žinoma, kad perdėtas uolumas!

Ž.Pavilionis pats gyvenime tikriausiai nėra kėlęs vėliavos jokios.

Kiek reikėtų griauti, perkalti sienų, kad laikytuvus padarytume kokioms nors septynioms vėliavoms. Dviem Lietuvos, ES, Ukrainos, NATO, dar Vilniaus miesto ir panašiai.

Tai tegul jisai ir keliasi tas vėliavas, kur nori ant savo namo. Bet toks vėliavų kėlimas visoje Lietuvoje kainuos milijonus, kurių Ž.Pavilionis gyvenime nėra uždirbęs.

Kiek valstybei reikėtų surinkti mokesčių iš žmonių, kad įrengtų vėliavoms stiebus naujus. Ar apie tai pagalvojama? Tai yra absurdas visiškas! Tai žmogus, kuris gyvenime, matyt, nėra ką nors realiai daręs, nė vienos vinies neįkalęs į sieną!

O ką mes pridarėme su Baltarusijos vėliavomis? Įstūmėme A.Lukašenką į V.Putino glėbį. Tai vienas iš didesnių absurdų, susijusių su vėliavomis.

Jeigu Ž.Pavilionis yra toks patriotas, aš kažkaip neprisimenu, kad jis būtų parėmęs Vyčio paminklą Kaune. Sąrašą mes turime, kas parėmė. Yra tik keturi Seimo nariai. Tik tiek. O kai jau reikėjo Vytį Kaune atidengti, tai krūva Seimo narių bandė kaip nors susėsti arčiau prezidento Valdo Adamkaus, kad televizijos kameros ir juos parodytų. Bet jie neaukojo, nors kiekvienam Seimo nariui aš nusiunčiau prašymą, kad paremtų. Aukojo Antanas Vinkus, Juozas Olekas ir du kairieji seimūnai.

Gaila, kad Saulius Skvernelis, kuris išvakarėse pažadėjo pervesti tūkstantį eurų, paskui užmiršo. Ir ką? Aš S.Skverneliui jokių priekaištų neturiu. Tuo metu jis buvo premjeras ir žiūrėdamas man į akis pasakė „tu žinai, man ta tema net kalbėti uždrausta". O aš galvoju - man taip pasakė valstybės ministras pirmininkas! Kas gali uždrausti ministrui pirmininkui net kalbėti apie tai? Juk jis dirba nepriklausomoje valstybėje, kurios herbas yra tas pats Vytis!"

- Bet ar nebaugu kritikuoti tuos, kurie nori, jog Lietuvoje nuolat kabotų NATO ir ES vėliavos? Ar nebūsime apšaukti vatnikais?

- Žinote, ką pasakė Jonas Ohmanas apie Lietuvos vėliavą?

- Pasakė, jog abejojantys, ar verta per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kabinti tiek Ukrainos vėliavų, kad jos net užgožtų Lietuvos vėliavas, yra vatnikai, norintys pasidaryti sau reklamą ir būti naudingi Rusijai.

- Jeigu norite, Lietuvos vėliavą galite sutrypti, sudeginti, purvais, šokoladu išterlioti, netgi galite pretenduoti už tai gauti Nacionalinę premiją! Bet jūs pabandykite JAV vėliavą pas mus gatvėje sudeginti! Arba kokią nors vaivorykščių vėliavą, kuri niekur nefiksuota. Jeigu tu tokią vėliavą paliesi, tave galbūt net pasodins.

Tai apie ką mes šnekame? Apie kokius simbolius? Apie simbolius reikia kalbėti su Vyteniu Andriukaičiu, su Arvydu Juozaičiu - su tais žmonėmis, kurie su Trispalve kėlė mus visus Sąjūdžio laikais į prisikėlimą. Tada mums buvo reikalingos ne Amerikos, ne vaivorykštinės vėliavos. Mums buvo reikalingos Lietuvos vėliavos. O kur pagarba jai dabar?

Žinote, aš amerikiečius gerbiu, kai jie savo šaly kelia vėliavas įvairiomis progomis. Tikrai JAV vėliava yra labai gerbiama JAV, bet tai yra jų vėliava, ne mūsų.

Lygiai tokia pat graži ir Anglijos vėliava, bet, pavyzdžiui, Afrikoje jos dabar nekelia, prisiminę praeitį.

Vėliava yra simbolis, kuris sutelkia. Pats žodis „vėliava" yra susijęs su vėlėmis, su pulko dvasia. Prarasti pulko vėliavą - tai didžiausia nepagarba ir gėda. Pulkus, praradusius savo vėliavas, išformuodavo į kitus dalinius.

Jeigu mes leidžiame savo vėliavą sutrypti, ištepti, tai gal reikia elgtis kaip kariuomenėje - tokią valstybę, kuri negerbia savo vėliavos, reikia uždaryti? Šiuo atžvilgiu man labai patinka Donaldas Trampas, kuris sako „Amerika pirmiausiai". Jam Amerika pirmiausiai, o man pirmiausiai Lietuva. Štai ir viskas.

NATO, ES vėliavas nuolat kabinti siūlo žmogus, kuris visą gyvenimą gavo valdišką algą ir negalvoja, kas tuos pinigus į biudžetą suneša, kas juos atspausdina, kad jie būtų padengti kažkokia gamyba, Lietuvos žmonių pagamintais produktais. Seimo nariai turi jausti atsakomybę, turi suprasti, kad bet kokiai idėjai įgyvendinti reikalingi pinigai.

Bet ką jiems reiškia valstybės pinigai? Gal sugalvos ant kiekvieno namo stogo statyti kosmodromus ir įsivaizduos, jog skrendame į kosmosą? Ar jie bent įsivaizduoja, kiek kainuos vienas laikiklis, turintis išlaikyti penkias vėliavas? O jeigu atsiras dar šešta ar septinta vėliava?