Klausiame Seimo narių: kiek yra lyčių? (IV dalis)

Kiekvienas Seimo narys išgirdo šiuos tris klausimus:

1. Kiek yra lyčių?

2. Ar lytį galima pasirinkti?

3. Ar Lietuvos mokyklos vaikams dėstomose programose turėtų būti atsisakoma lytį nurodančių sąvokų „moteris" ir „vyras", „mama" ir „tėtis" bei pan.?

Konservatoriui Audroniui Ažubaliui, išgirdusiam apklausos klausimus, per daug svarstyti nereikėjo.

1. Dvi biologinės lytis. Kaip ir chromosomos yra vyriškos ir moteriškos.

2. Na, nebent medicinos pagalba. Bet įprastai tai yra prigimtinis dalykas.

3. Tai jau genderizmo ideologija. Žinoma, jog tokių sąvokų atsisakyti nereikėtų. Visa tai yra tik laikmečio apraiškos, bet ateis laikas, ir viskas atsistos taip, kaip ir turėtų būti.

Socialdemokratas Zigmantas Balčytis iš pradžių pajuokavęs, kad gal jau yra per senas tokiems klausimams, dalyvauti apklausoje neatsisakė.

1. Dvi.

2. Norinčių yra ir kai kuriose valstybėse tai yra galima.

3. Aš pritariu daugeliui tėvų, kad tokios sąvokos turėtų būti programose. Juk yra tėvas ir mama arba vyras ir moteris. Tai yra mūsų ir visų visuomenių bei tautų pagrindas.

Dėl lyties pasirinkimo jam paprieštarautų „valstietis" Giedrius Surplys, kuris į apklausos klausimus atsakė trumpai ir konkrečiai.

1. 2.

2. Ar gimti galima pasirinkti (šypsosi)?

3. Ne.

„Darbietė" Vaida Giraitytė-Juškevičienė taip pat suskaičiavo tik dvi lytis. Sako, nenori prieštarauti nei mokslui, nei Bažnyčiai. Ji sako, kad lyties keitimas ir pasirinkimas - du skirtingi dalykai.

1. Aš neprieštarauju nei mokslo, nei Bažnyčios pozicijai, kad žmogus turi dvi prigimtines lytis - vyrišką ir moterišką.

2. Mokslas, medicina ir žmogaus protas gali labai daug. Medicinos galimybės šiai dienai didelės, galima pakeisti lytį. Tačiau prigimtinės duotosios lyties nepasirinksi.

3. Šeimos įtaka, motinos ir tėvo vaidmenys auginant vaikus yra labai svarbūs tolimesnei jų raidai. Šeima ir tėvai formuoja pagrindines vertybes, jie tampa pamatu bręstančiai asmenybei. Todėl nemanau, kad mokyklos turėtų atsisakyti jūsų minėtų sąvokų.

Apie mokslą ir mediciną kalbėjo ir „valstietė" Asta Kubilienė.

1. Dvi.

2. Ne.

3. Manau, kad ne, nes mes negalime neigti mokslo. Aš, kaip gydytoja, žinau, kuo vyras nuo moters skiriasi anatomiškai, kuo skiriasi jų chromosomų rinkiniai, genetiniai ar kraujo tyrimai ir visa kita. Tų sąvokų atsisakymas būtų mokslo neigimas.

O štai su konservatoriais į Seimą išrinktas psichiatras Linas Slušnys puikiai žino, kad lytį galima pačiam nusistatyti.

1. Iki šiol lytys yra dvi. Nebent mano biologijos žinios yra pasenusios.

2. Gimstant lyties bet kuriuo atveju negali pasirinkti. Lytį nulemia genetika ir konkretus chromosomų rinkinys. Tačiau yra žmogaus pojūtis, kai jis ima jaustis ,,ne savo kailyje''. Tokių asmenų pasaulyje ir Lietuvoje yra. Nedidelė dalis, bet tikrai yra. Kas lemia tokią savijautą - kol kas niekas negali paaiškinti.

3. Vadinti turime daiktus tikrais vardais. Jeigu vaikas turi mamą ir tėtį, tai juos ir turime minėti. Sunku įsivaizduoti, kaip galime kitaip pavadinti mamą ir tėtį šeimoje. Moteris ir vyras taip pat yra normalios sąvokos, kurių niekaip nerekomenduočiau išimti.

Socialdemokratas Vidmantas Kanopa išsiskyrė iš kai kurių savo bendrapartiečių, kuriems kiek anksčiau apklausos klausimai atrodė ne itin lengvai įveikiami. Vyras sako, kad Konstitucijoje viskas aiškiai pasakyta.

1. Gimstant lytys yra berniukas arba mergaitė, suaugus - moteris arba vyras.

2. Ne.

3. Aukščiausias valstybės įstatymas - Lietuvos Respublikos Konstitucija. Visada pasisakau už Konstitucijos laikymąsi. Konstitucijos III skirsnio „Visuomenė ir valstybė" 38 straipsnyje yra aiškiai apibrėžtos šios sąvokos. Esu įsitikinęs, kad nieko keisti nereikia.

„Valstietis" Deividas Labanavičius taip pat atsakymus į klausimus rado Konstitucijoje.

1. Lyčių yra dvi: moteriška ir vyriška. Būtent taip yra įtvirtinta ir Lietuvos Konstitucijos 38 str. Būtent vyriškosios arba moteriškosios lyties naujagimiai ateina į pasaulį.

2. Ne, lyties pasirinkti negalima.

3. Tikrai - ne, mokyklose neturi būti atsisakoma lytį nurodančių sąvokų. Kitu atveju, tai prieštarautų ir mūsų visiems papročiams, tradicijoms, iš kartos į kartą diegiamoms vertybėms, mama taptų nebe mama, tėtis - nebe tėtis. Prieštarautų Konstitucijoje įtvirtintoms motinystės, tėvystės sąvokoms ir sampratoms.

Įstatymus citavo ir jo kolega „valstietis" Stasys Tumėnas, ypač plačiai aptardamas trečiąjį klausimą.

1. Biologiniu požiūriu yra dvi lytys: vyriškoji lytis ir moteriškoji lytis. Šis požiūris yra klasikinis, paremtas žmogaus biologinėmis ir fiziologinėmis savybėmis ir mano vertybinėmis nuostatomis. Jį legitimuoja ir teisės aktai bei dokumentai: antai pase matome įrašą „Lytis/Sex/Sexe", o šis leidžia identifikuoti asmens lytį. Mūsų Konstitucijos 38 straipsnio trečioje dalyje nustatytas santuokos institutas - „Santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu" - implicitiškai yra paremtas minėtu požiūriu.

2. Biologinės lyties iš principo pasirinkti negalima, tačiau pagalbinio apvaisinimo atveju yra tam tikrų niuansų. Lietuvos Respublikos pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato vieną iš pagalbinio apvaisinimo principų - „Pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus atvejus, kai siekiama išvengti didelę negalią sukeliančios ligos, kurios kriterijus nustato sveikatos apsaugos ministras, ar ją gydyti."

Tačiau ir šiuo atveju kalbame apie lyties parinkimą (ne pasirinkimą!) medicininiais tikslais. Kita vertus, atkreipčiau jūsų dėmesį, kad Civiliniame kodekse ir dabar yra straipsnis „Teisė pasikeisti lytį", numatantis teisę nesusituokusiam ir prašymą išreiškusiam raštu pilnamečiui asmeniui medicininiu būdu pasikeisti lytį, jeigu tai mediciniškai įmanoma.

3. Mano manymu, atsisakyti Lietuvos mokyklose dėstomose programose minėtų sąvokų būtų loginė klaida. Be šių sąvokų neįmanoma pažinti ir suprasti pasaulio, žmogaus, šeimos, visuomenės, kultūros ir kitų dalykų, apibrėžiančių mūsų civilizaciją.

Čia matyčiau du aspektus: pirma, mokyklų ir universitetų programose reikia akcentuoti ir kritiškai nagrinėti diskriminacinius žmogaus lyties, rasės, tautybės, kilmės, tikėjimo etc. vaizdinius: pasenusius, stereotipinius, asmens orumą žeminančius, prigimtines žmogaus teises ir laisves ignoruojančius vaizdinius. Antra, jaunoji karta tik pasiekusi tam tikrą intelektinę brandą turi būti supažindinama su konstrukcionistine „gender" filosofija, kurios pamatinė idėja būtų ta, kad lytis yra socialiai konstruojama. Ši mintis adekvačiai negali būti suvokiama be postmodernizmo filosofijos, estetikos, kultūrinių ir meninių praktikų.

Žodžiu, mūsų visuomenės mentalitetas turi keistis natūraliai, mes negalime stebuklingai pernakt tapti amerikiečiais ar skandinavais (to ir nereikia), bet mes galime ir turime sukurti tokią švietimo sistemą, kurioje kiekvienas pats perskaitytų ir žinotų, ką reiškia vadinamosios Stambulo konvencijos 3 straipsnio sąvoka „gender". Cituoju: „gender" shall mean the socially constructed roles, behaviours, activities and attributes that a given society considers appropriate for women and men;" („lytis" turėtų reikšti socialiai sukonstruotus vaidmenis, elgsenas, veiklas ir požymius, kurie tam tikroje visuomenėje yra priskiriami moterims ir vyrams").

Taigi „gender" yra „lytis", neturinti biologinei lyčiai priskiriamų atributų. Ją ir reikėtų lietuviškame Konvencijos vertime versti žodžiu „lytis", tik parašyti kabutėse, atskiriant nuo biologinės lyties ir parodant žodžio vartojimą neįprasta reikšme. Be to, aiškinamajame protokolo dokumente dar kartą paaiškinta „gender" savoka, nedviprasmiškai pasakyta: „The term „gender" under this definition is not intended as a replacement for the terms „women" and „men" used in the Convention." („Terminas „lytis" pagal šį apibrėžimą nėra skirtas pakeisti „vyrų" ir „moterų" sąvokas, vartojamas šioje Konvencijoje").

Beje, nors į netikslų, nekvalifikuotą vertimą atkreipė dėmesį ne vienas teisės profesorius, Valstybinė lietuvių kalbos komisija, kalbininkai, vertėjai nesiima iniciatyvos patikslinti vertimą. Taigi problemas susikuriame mes patys, o tai rodo dabartinį mūsų visuomenės intelektualinį būvį, kuris neabejotinai keisis, jeigu regionuose neuždarysime mokyklų ir universitetų.

I dalį skaitykite ČIA

II dalį skaitykite ČIA

III dalį skaykite ČIA