Jau ruošiamasi jubiliejinei Dainų šventei

Tad kitais metais mūsų laukia ne tik prezidento, Europos Parlamento, Seimo rinkimai bei referendumas dėl daugybinės pilietybės, bet ir tautiečius suartinanti, suvienijanti Dainų šventė.

Anot Kultūros ministerijos, turinti sustiprinti lietuvių pasididžiavimą savo kultūra, valstybe. Ir kas įdomiausia - Dainų šventės planuojamuose regioniniuose ir sostinės renginiuose neįtrauktos nė vienos LGBT Pride eitynės! Nesiūloma vaivorykštėmis nuspalvinti nė vienos perėjos, suolo ar krūmo. Negi tikrai valdžia pajuto, kad jau laikas bent rinkimų metais piliečių nekiršinti. Nevadinti atsilikėliais tų, kurie vis dar groja skudučiais, dainuoja ne angliškai, bet lietuviškai ir pripažįsta tik prigimtinę šeimą?

Anot Kultūros ministerijos, Dainų šventės tikslas - didžiuotis savo šalimi, jos istoriniu bei kultūriniu paveldu, vertybėmis, būti aktyviais savo šalies kultūros ir socialinės sandraugos kūrėjais ir dalyviais. Taip pat yra tikslas didinti pozityvios informacijos apie Lietuvą sklaidą užsienio žiniasklaidoje ir socialinėse medijose.

Atlyginimai menkučiai

Pozityviausia informacija būtų tada, jei Lietuva pagal piliečių pajamas nesivilktų Europos Sąjungos valstybių sąrašo vos ne pačioje pabaigoje. Nes tokią socialinę mūsų piliečių atskirtį sunkoka nuslopinti skudučiais ar užliūliuoti dainomis.

Pavyzdžiui, Jonavos rajone ieškoma meno vadovo, kuris dirbtų už 607 Eur, neatskaičius mokesčių. Plungės Veiviržėnų kultūros centras ieško akomponuotojo, kuriam mokėtų 930 Eur. Kaišiadorių kultūros centro meno kolektyvų ir būrelių vadovai (20 asmenų) uždirba vidutiniškai po 944 Eur. Jurbarke mėgėjų meno kolektyvų vadovai, jei savaitės darbo krūvis mažesnis nei 40 val., uždirba 805,1 - 971,78 Eur.

Aišku, sostinėje, Lietuvos nacionaliniame kultūros centre (LNKC) specialistų atlyginimai siekia 1631,44 Eur. Tačiau vis vien atsilieka nuo šalies vidutinio darbo užmokesčio, kuris yra 2018,21 Eur prieš mokesčius.

Tiesa, Vyriausybė žada, jog kitąmet kultūros darbuotojų atlyginimai augs 10-12 proc. Tačiau, sprendžiant iš atlyginimų, regionuose dirbantys mažų miestelių, o ir savivaldybių centrų kultūrininkai labiau pluša ne dėl pinigų, bet dėl meilės muzikai, dainai ir šokiui. Tad būtent į tai ir apeliuojama, rengiantis jubiliejinei Dainų šventei.

Dainuos visi regionai

Regionuose vyks net trys palydos į Dainų šventę, kuriose gros ir pučiamųjų orkestrai. Pirmoji - Plungės rajone, Alsėdžiuose. Čia vyks Žemaitijos krašto pučiamųjų orkestrų sueiga. Antroji pučiamųjų šventė vyks Švenčionių rajone, Pabradėje. Čia bus pučiamųjų festivalis „Sidabriniai vasaros akordai". O trečią kartą orkestrai užgros Šiauliuose.

Dainų šventei ruošis ir vietoje mažąsias dainų šventes rengs daugumos savivaldybių meniniai kolektyvai. O pačios šventės vadinsis „Keturių vandenų kraštas" (Gargždai), „Šimtmečio sodas" (Kretinga), „Aukštaitijos vainikas" (Molėtai), „Skambanti vasara" (Panevėžys), „Skambėkite, Kaišiadorys!", „Rasi rasoj rasi" (Druskininkai), Dzūkų dainų šventė Alytuje, Ukmergės meno kolektyvų šventė, koncertas Nemenčinėje, Tauragės regionio dainų šventė Jurbarke, „Gyvybės medis" Šakiuose. Klaipėdos, Palangos, Kretingos, Plungės ir Skuodo rajonų savivaldybės surengs bendrą „Dainų šventės šimtmečio taką".

Tad politikai turės progos bent tris metų ketvirčius važinėti į vietos renginius. Ir agituoti rinkėjus. Akcentuodami vienybę, brolybę ir kitus dainų švenčių dalyvius sutelkiančius šūkius. Juolab kai dainuojantis žmogus atlaidesnis.

Specialūs pašto ženklai ir parodos

Kas finansuos renginius? Prisidės savivaldybės, taip pat LNKC bus skirtas papildomas finansavimas. Centras įpareigotas išleisti Dariaus Krasausko knygą „Nežinomi dainų šventės faktai". Taip pat kartu su koncertine įstaiga Valstybinis choras „Vilnius" parengti ir išleisti vinilinę plokštelę „1924 m Dainų diena". Lietuvos bankas pasižadėjo išleisti Dainų šventės šimtmečiui skirtą apyvartinių monetų rinkinį. O Lietuvos paštas, vis mažiau suteikiantis paslaugų regionų žmonėms, išleis keturių pašto ženklų rinkinį. Įdomu, kas provincijoje juos pirks, kai uždarinėjami pašto skyriai?

Lietuvos nacionalinis muziejus surengs anksčiau vykusių Dainų švenčių plakatų parodą. Klaipėdoje veiks paroda „Klaipėdos krašto lietuvių dainų šventės: išaukštintas žmogus". O Kaune kitąmet veiks lauko paroda „Šimtas metų emocijų, bendravimo, šokio ir dainų". Taip pat bus parengta lietuvio menininko Rėjaus Bartkaus (Ray Bartkus) kilnojama instaliacija „Dainų šventės sodai".

Komentuoja režisierė, aktorė, kultūros renginių organizatorė Hana Stanislava ŠUMILAITĖ:

Senoji gvardija pabėgo iš Lietuvos nacionalinio kultūros centro. Prieš pat Dainų šventę paprastai nebūdavo tokių rokiruočių. Kiek žinau trys seni darbuotojai išėjo, nors dabar - pats darbymetis. Aš esu už Dainų šventę, myliu jas, bet mano kolegos jau aiškina, kad chaosas kažkoks. Vieni patyrę darbuotojai išėjo, o kiti, nors nedaug laiko liko, nežino, ką repetuoti. Nežinau, ar jie pabėgo dėl to, kad čia bus visai kitokia Dainų šventė, ar išsigando darbo. Bet jie tą darbą dirbo ne vienus metus, todėl manau, kad tų žmonių išėjimas yra tam tikras ženklas.

O politikai Dainų šventės renginiais, aišku, pasinaudos! Aš puikiausiai matau - neseniai praėjo Tarptautinis mėgėjų teatrų festivalis, bet dar rinkimų nėra, tai politiko jame nė vieno nebuvo. Atsiuntė kažkokią „šeštą nuo krašto".

Bet prieš rinkimus jie kaip myli kultūrą, žinokite. Eina, atsiprašau, į bet kokį „pirstelėjimą", padaryk bibliotekoje poezijos skaitymą - ir ten sėdės. Kodėl Dainų šventės programoje nėra „Pride" paradų, nors kultūros ministras - liberalas? Bus! Tokie LGBT renginiai atsiras, kaip anais laikais, „liaudžiai reikalaujant".

Apie Dainų šventę

• Pirmoji Dainų šventė įvyko 1924 m. rugpjūčio 23-25 d Kaune. Chorai atliko 36 dainas. Dalyvavo ir bažnytiniai chorai.

• Antroji Dainų šventė įvyko 1928 liepos 1 d Kaune. Dalyvavo 6000 dainininkų iš 51 bažnytinio, 22 mokyklų ir 19-os draugijų chorų.

• Trečioji Dainų šventė, irgi organizuota Kaune, įvyko 1930 m ir buvo skirta paminėti Vytauto Didžiojo mirties metines.

• Dainų švenčių tradicija buvo atnaujinta 1946 m liepos 21 d. Vilniuje. Dalyvavo 39 chorai.

• 1950 m. Dainų šventėje jau dalyvavo 60 chorų, o juos papildė skudučių, pučiamųjų orkestras bei 240 šokėjų. Nuo tol iki pat Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Dainų šventė buvo rengiama kas 5 metus.

• 1990 m. vasarą per ekonominę bei vizų blokadą Vilniuje buvo surengta 13-oji Dainų šventė ir nuo tada pasaulio lietuvių dainų šventės organizuotos kas 4-5 metus.

• 2003 m. UNESCO Lietuvos, Latvijos ir Estijos dainų švenčių tradiciją bei simboliką paskelbė Žmonijos žodinio ir nematerialaus paveldo vertybe.

• 2009 m. Lietuvos paminėjimo tūkstantmečio dainų šventėje buvo pasiektas masiškumo rekordas. Dalyvavo 40 tūkst. dalyvių iš 16-os valstybių. (Nors metai prasidėjo socialine nelygybe nepatenkintų piliečių riaušėmis prie Seimo - aut. past.).

• 2018 m. Dainų šventėje „Vardan tos..." paminėtas demokratinės Lietuvos valstybės 100-metis.

• 2022 m. birželio 4 d Kauno Žalgirio arenoje įvyko Dainų šventė „Čia suteka upės..."

Šaltinis - Visuotinė lietuvių enciklopedija