respublika.lt

Įtartinas „Ignitis“ akcijų pardavimas

(7)
2022 rugsėjo 16 08:41:00
Danas NAGELĖ

Valstybės valdoma energetikos grupė „Ignitis grupė" pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 107,9 mln. eurų grynojo pelno - 70 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Turbūt kyla natūralus klausimas, kodėl „Ignitis grupės" pelno sąskaita nemažinami elektros tarifai vartotojams? Elgiamasi priešingai - kainos nemažinamos, tačiau ketinama iš šalies biudžeto ir skolintų lėšų atseikėti milijardą eurų kompensuoti kainų augimui. Kadangi politikai apie tai nekalba, situacijoje gerokai pasikapstė žinomas teisininkas, buvęs Advokatų tarybos pirmininkas prof. dr. Ignas Vėgėlė. Ir rado atsakymą.

×
nuotr. 6 nuotr.
Vilius Šapoka ir Saulius Skvernelis. Stasio Žumbio nuotr.

 

Tikslas - pelnas

„Ignitis grupės" pajamos pirmąjį šių metų pusmetį siekė 1,733 mlrd. eurų ir buvo 2,3 karto didesnės nei pernai tuo pačiu metu, kai gauta 738,1 mln. eurų pajamų. Pelnas jau dabar perkopė 100 mln. eurų. Tačiau kodėl vartotojai iš to nejaučia jokios naudos? Kodėl pelno sąskaita nemažinami tarifai? Priešingai - jie didėja. Viena to priežasčių - dalį „Ignitis grupės" akcijų valdo nebe valstybė, o privatūs asmenys.

Pasak I.Vėgėlės, Sauliaus Skvernelio Vyriausybė savo kadencijos paskutinį pusmetį - 2020 m. pavasarį - tuometinio finansų ministro Viliaus Šapokos teikimu nusprendė, kad dalį įmonių grupės akcijų reikia parduoti.

„2020-aisiais atlikto „privatizavimo" pasekmėje AB „Ignitis grupės" akcininkais - tiesiogiai ar netiesiogiai - tapo Lietuvoje veikiantys bankai SEB ir „Swedbank", investicijų valdymo bendrovė „Invalda", taip pat keletas fizinių asmenų. Tarp privačių investuotojų - nemažai „užsieniečių" (tiesiogiai ar netiesiogiai): „The Bank of New York Mellon", „Avaron" ir „Avaroni", „State Street Bank and Trust company" ir kiti. Nuo momento, kai valstybei priklausiusi įmonė tampa privati (nors keliomis akcijomis), ji, kaip ir kiekvienas privatus verslo subjektas, privalo veikti siekdama svarbiausio tikslo - pelno.

Valstybės įmonių ar valstybės pilnai valdomų įmonių tikslas nėra pelno siekimas - jos teikia paslaugas, gamina produkciją, visų pirma atsižvelgdamos į viešąjį interesą, todėl jų tikslas nėra vien pelno siekimas", - feisbuke savo įžvalgomis pasidalino I.Vėgėlė.

O estai nepardavė

Jis „Vakaro žinioms" priminė, kad Estijos premjerė prieš keletą dienų pranešė, jog valstybė ketveriems metams nustatys elektros kainos ribas visiems buitiniams vartotojams, siekiant apsaugoti juos nuo didelių kainų. Šio sprendimo vienas iš įgyvendinimo kelių - apriboti Estijos valstybinės įmonės „Eesti Energia" pelną. Ši įmonė valstybės sprendimu gali veikti nesiekdama pelno, visą pelningumą perleisdama vartotojams.

„O Lietuvoje to atlikti neįmanoma, nes privatus investuotojas reikalaus grąžos nuo investicijų: bet kokia privati bendrovė, kokia šiuo metu yra AB „Ignitis grupė", privalo veikti siekdama pelno. Užteks vieno jos akcininko kreipimosi į teismą dėl, pavyzdžiui, galimo jo teisėtų lūkesčių pažeidimo. Ir nereikia pykti ant tų privačių akcininkų: jie yra verslas, siekiantis gauti grąžą nuo savo investicijos, jie elgiasi taip, kaip jiems leidome. Kelti klausimus reikia tiems, kurie leido sukurti visą šią privataus elektros energijos monstro sistemą", - akcentavo teisininkas.

Gudri schema

Pasak jo, pastaruoju metu viešojoje erdvėje nuolat peršamas saliamoniškas siūlymas valstybės pasiskolintais pinigais finansuoti elektros energijos buitiniams vartotojams kainos dalį.

„Tai reikštų, kad AB „Ignitis grupė" galėtų gaminti ir pardavinėti elektros energiją už kainą, kuri neš pasakiškus pelnus jam ir kitiems elektros rinkos žaidėjams. O dalį itin aukštos buitiniams vartotojams tiekiamos elektros energijos kainos iš pasiskolintų lėšų kompensuotų valstybė. Solidūs vyrai ir moterys, politikai ir ekonomistai, dabar viešai diskutuoja, kokia gi ta „geroji" kaina, kuri bus vartotojo mokama „Ignitis" tiesiogiai iš vartotojo kišenės, o kuri dalis - iš valstybės skolintų lėšų.

Apie tai, kad valstybės skolą turėsime grąžinti mes visi, tie patys vartotojai/mokesčių mokėtojai, niekas neužsimena. Kaip ir solidžiai nutylimi nežmoniški elektros energijos kaštai visam Lietuvos verslui", - sako I.Vėgėlė. Jį itin stebina, jog garsiausiai apie tai, kad reikia ne mažinti kainas, o jų kilimą kompensuoti vartotojams, kalba bankų, turinčių „Ignitis grupė" akcijų, ekonomistai, nors tai - akivaizdus interesų konfliktas.

Teisininkas stebisi, kad net įmonės „Litgrid", valdančios jungtis su Lenkija bei Švedija, 2,5 proc. akcijų yra privatizuotos. O dar labiau stebisi gudria schema: jei vartotojas per numatytą terminą nepasirinko „nepriklausomo" tiekėjo, jam ESO užtikrina garantinį tiekimą, tačiau jau 25 proc. didesne kaina. O bendrovė ESO - tos pačios „Ignitis grupės" narė. O būtent „Ignitis" kartu yra ir vienas „nepriklausomų" tiekėjų, užimančių beveik 70 proc. rinkos.

Penime akcininkus

I.Vėgėlė pastebi ir dar vieną keistenybę - S.Skvernelio Vyriausybė akcijų pardavimą argumentavo tuo, kad investicijoms į elektros tinklus reikia apie 5-6 mlrd. eurų, tačiau akcijos parduotos vos už... 450 mln. eurų. Ar dabar įmanoma valstybei tas akcijas išpirkti? Ar galima nacionalizuoti per prievartą, jei privatūs akcininkai užsispirtų ir nenorėtų parduoti? Teisininko teigimu, teisiškai - viskas įmanoma, tik nacionalizuojant reikia atlyginti teisinga kaina.

„Keli specialistai siūlo tokį variantą, tačiau reikėtų išsamesnių tyrimų, kokią naudą iš to turėtų Lietuva, ir kokią žalą: ar nebus taip, kad išpirkdami turėsime sumokėti daugiau nei gavome parduodami. Ir reikia turėti labai aiškų planą, ką paskui su visu tuo darysime. Tokių valdančiųjų planų aš negirdžiu. Vienintelis planas - pasiskolinti ir kompensuoti. Tada elektros gamintojai ir tiekėjai gaus tokius pat pelnus kaip iki šiol, o Lietuva turės grąžinti skolą", - akcentavo I.Vėgėlė.

Skandalą užgožė „kovidas"

Teisininkas pabrėžė, kad net ir dabar, kai dalis akcijų yra parduota, nereiškia, kad valstybė yra visiškai surištomis rankomis.

„Elektros rinka yra iš dalies reguliuojama. Dalis veiklos reguliuojama labai stipriai, dalis - minimaliai. Ir privatus kapitalas, investuodamas į akcijas, apie tai žinojo. Todėl dabar valstybė ir toliau gali reguliuoti ten, kur buvo reguliuojama iki privatizavimo, bet stiprinti reguliavimo ten, kur jo beveik nebuvo, negalima, nes akcininkai gali prieštarauti, kad tai pažeidžia jų teisėtus lūkesčius. Smulkusis akcininkas siekia pelno ir jis turi teisę gauti atitinkamą grąžą iš savo investicijų. Tai - auksinė taisyklė, kurios paneigti niekas negali. Todėl šiuo metu sureguliuoti taip, kad „Ignitis grupė" galėtų veikti visiškai be pelno, pelnu kompensuojant pabrangimą gyventojams, neįmanoma. To neleidžia Akcinių bendrovių įstatymas. Nebent visi akcininkai su tuo sutiks, bet tai - mažai tikėtina. Arba išpirkti akcijas", - „Vakaro žinioms" sakė I.Vėgėlė.

Teisininkas pastebėjo, kad laikotarpis akcijų pardavimui pasirinktas (tik nesiėmė spėlioti, ar tyčia) lyg norint, kad niekas to nepastebėtų. Mat 2020 m. pavasarį visiems daug labiau rūpėjo COVID-19, akcijų pardavimas nuskendo „kovido" baimėje. O kodėl dabartiniai valdantieji tame nemato problemos, nors kaip tik galėtų pasinaudoti proga smogti konkurentams, prikaišiojant jiems, kodėl dalį Lietuvos energetikos atidavė privatininkams?

„Manau, kad šis klausimas natūraliai iškils, kai gyventojai gaus sąskaitas už rugsėjį. Rugpjūčio sąskaitos baisios, tačiau kai gausime už rugsėjį ir spalį, manau, kad tas klausimas neabejotinai iškils. Nes dabar iš valdančiųjų nėra jokių pasiūlymų, kaip situaciją reikia suvaldyti ilgalaikėje perspektyvoje. Juk turėsime ne tik šią žiemą - procesas tęsis ne vienerius metus. Reikia ilgalaikių sprendimų, bet patogiau pasiskolinti", - reziumavo I.Vėgėlė.

Istorija

Finansų ministerijos sudaryta darbo grupė, nagrinėjusi „Ignitis grupės" finansavimo alternatyvas, 2020 m. vasario pabaigoje rekomendavo ruoštis bendrovės pirminiam viešajam akcijų siūlymui (IPO). Pasak darbo grupei vadovavusio tuometinio finansų ministro Viliaus Šapokos, „Ignitis grupei" iki 2030 metų reikės apie 5-6 mlrd. eurų investicijų, todėl logiškiausia pritraukti lėšas būtų rengiant IPO.

„Darbo grupės vertinimas yra labai konkretus. Iki 2030 metų reikės apie 5-6 mlrd. eurų investicijų, efektyviausias būdas pasiekti tiems tikslams - akcinio kapitalo pritraukimas, naudojantis pirminiu viešuoju akcijų siūlymu. Artimiausiu metu Finansų ministerija inicijuos ir pateiks Vyriausybei visus būtinus dokumentus tam, kad galėtume startuoti", - žurnalistams sakė jis.

Darbo grupė rekomendavo, kad būtų išplatinta 25-33,33 proc. „Ignitis grupės" akcijų.

„Ignitis grupės" vadovas Darius Maikštėnas po tokios darbo grupės rekomendacijos tikino, esą listinguojant įmonės akcijas biržoje, nėra vykdoma privatizacija.

„Nei turtas, nei teisės, nei kontrolė nėra perduodama išoriniams investuotojams. Yra pritraukiama išorinė investicija, kurios lėšos bus panaudotos toleseniai plėtrai. Tai nėra privatizacija. Šitas procesas nėra politinis ir politizuotas", - sakė D.Maikštėnas.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
260
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (7)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • PASLAUGA: Kėdainių rajono taryba pritarė siūlymui nuo kitų metų sausio 1 dienos pensijos sulaukusius asmenis ir neįgalius keleivius vežioti nemokamai.
  • MOKYKLA: Patvirtintos atnaujintos bendrosios programos, kurios mokyklose bus pradėtos diegti nuo 2023 mokslo metų, pranešė Nacionalinė švietimo agentūra.
  • APSKUNDĖ: Už piktnaudžiavimą nuteistas Seimo narys Petras Gražulis ir jo advokatas Rolandas Tilindis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui apskundė nuosprendį.
  • DUOMENIS: Registrų centras, gavęs informacijos apie galimai neteisėtą duomenų disponavimą, penktadienį kreipėsi į teisėsaugą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo - centrą pasiekė informacija apie galimai neteisėtą disponavimą kelerių metų senumo žemės sklypų kadastro duomenimis, tam tikra informacija apie nuosavybės teises.
  • PAJAMOS: Energetikos ministras Dainius Kreivys sako, kad Europos Sąjungos energetikos ministrų tarybos posėdis Lietuvai buvo sėkmingas, kadangi jame buvo pritarta išlygai, pagal kurią pigiai elektrą gaminančios šalys turės pasidalinti viršplaninėmis pajamomis su ją perkančiomis valstybėmis.
  • BAUDA: Kauno apygardos teismas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nuteisė Latvijos pilietį ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą, pranešė prokuratūra.
  • PILIETYBĖ: Seime svarstomas siūlymas, kad siekiant įteisinti dvigubą pilietybę iš Konstitucijos būtų išbraukti jos ribojimai ir perkelti į atskirą konstitucinį įstatymą.
  • ELEKTRA: Seimas atmetė parlamentaro Petro Gražulio pateiktas Elektros energetikos įstatymo pataisas, siūlančias numatyti kompensacijas įmonėms dėl padidėjusių elektros kainų.
  • LAISVĖ: Seimo Laisvės premijų komisija kviečia visuomenines organizacijas ir asociacijas, kūrybines sąjungas, bendruomenes, akademinę bendruomenę, valstybės ir savivaldybių institucijas, visus piliečius iki 2022m. spalio 31d. teikti prašymus su siūlomais pretendentais 2022 metų Laisvės premijai gauti.
  • PIENAS: Lietuvoje energijos kainoms pasiekus vienas didžiausių Europoje, pieno pramonei konkuruoti eksporto rinkose tampa labai sudėtinga, teigia sektoriaus atstovai: šių metų pirmąjį pusmetį lietuviškų pieno produktų į ne Europos Sąjungos šalis eksportuota jau 27,7 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu – 34 tūkst. tonų.
Daugiau

Dienos klausimas

Ar Lietuvai reikalinga Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Kiek per paskutinį mėnesį padidėjo jūsų elektros sąskaitos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+7 +9 C

+3 +10 C

 

+7 +13 C

+9 +15 C

+8 +14 C

 

+10 +12 C

0-4 m/s

0-6 m/s

 

0-6 m/s