Gyventojų surašymas. Lenkai meta savo kortą

Lenkai darys atskirą surašymą

Kas dešimtmetį Lietuvoje rengiamas visuotinis gyventojų ir būstų surašymas šįkart yra kitoks - nebus gyventojus lankančių surašinėtojų, surašymas visus šiuos metus vyks elektroniniu būdu.

Vykdydamas surašymą Statistikos departamentas remsis gyventojų, nekilnojamojo turto registrais, Mokesčių inspekcijos, „Sodros", nakvynės namų ir kitais administraciniais duomenimis. O apie gimtąją bei kitas kalbas, išpažįstamą tikėjimą ir tautybę vykdoma internetinė apklausa.

Lietuvos lenkų sąjunga nutarė organizuoti savo surašymą ir pati išsiaiškinti, kiek gyventojų laiko save lenkais. „Mes norime žinoti, kiek mūsų yra, kiek žmonių save laiko lenkais. Turint tokius skaičius bus lengviau organizuoti koncertus, festivalius, kitus renginius lenkų bendruomenei. Tai mums padės planuoti savo darbą", - sprendimą daryti atskirą surašymą paaiškino Lietuvos lenkų sąjungos prezidentas Michalas Mackevičius.

Pasak jo, Lenkų sąjunga ir prie jos iniciatyvos prisijungusios kitos organizacijos ketina padėti Statistikos departamentui rinkti duomenis, nes ne visi žmonės moka prisijungti prie internetinių anketų, ne visi žino, kad vyksta toks surašymas, todėl jiems aiškinama, raginama dalyvauti surašyme. „Tai bendras reikalas. Svarbu, kad žmonės užsiregistruotų, užpildytų visų pirma Statistikos departamento anketą, tą valstybinę informaciją. O šalia to mes padarysime savo apklausas atskirai, kiek yra lenkų, kiek yra Lenkų sąjungos narių ar jai simpatizuojančių. Viskas pagal įstatymus. Kokius duomenis galime, tokius rinksime, ko negalima, tai negalima", - sakė M.Mackevičius.

Paklaustas, ar nepasitiki visuotinio surašymo būsimais duomenimis, Lenkų sąjungos prezidentas atsakė: „O kur valstybinėje institucijoje paskui ieškoti šitos informacijos? Kas ją duos? Registrų centras? Niekas neaišku. Mes tiesiog turėsime savo statistiką ir niekur nereikės jos ieškoti."

Įtarimus kelianti sumaištis

Žmogaus teisių gynėjai aiškina, kad statistiką apie tautybę turėti reikia, nes pagal tai ateityje gali būti priimami konkretūs politiniai sprendimai tautinių bendruomenių atžvilgiu, bet ragina pildyti tik oficialią - Statistikos departamento - apklausą. Nes sumanymai rengti kažką atskirai gali kelti sumaištį, juolab kad nežinoma, kaip lenkų bendruomenė planuoja daryti anketavimą, ko planuoja klausti.

Gerai Vilniaus krašto ir aplinkinių rajonų, kuriuose daugiausiai gyvena lenkų tautybės gyventojų, gyvenimą pažįstantis „Vilnijos" draugijos pirmininkas dr. Kazimieras Garšva nė neabejoja, jog atskiro lenkų surašymo tikslas - padidinti lenkų tautybės gyventojų skaičių.

Pasak jo, Vilniaus krašto ir aplinkinių rajonų gyventojų surašyme, kurį vykdys Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ir Lietuvos lenkų sąjungos nariai, surašytų lenkų skaičius gali būti didesnis, nei oficialiame surašyme, nes jie suinteresuoti tą skaičių kuo labiau padidinti, be to, bus nesilaikoma oficialiai pripažintų tautybės, gimtosios kalbos apibrėžimų. „Pagal jų supratimą, lenkas yra tas, kuris yra lenkų (katalikų) tikybos, tomaševskininkai turi net terminą „polska viara". Tai vienas kriterijus. Kitas kriterijus, gyvenantys Šalčininkų rajone ir Vilniaus krašte dažniausiai kalba gudiškai ar vietine „po prostomu" kalba, žiūri rusiškas televizijas, bet surašyme bus įrašyta ne gudų, o lenkų kalba. Tad lenkų vykdomame surašyme tiesos bus nedaug", - sakė K.Garšva.

Dėl lenkų organizacijų veiksmų K.Garšva ir Lietuvos sąjūdžio Vilniaus skyriaus tarybos pirmininkas Leonas Kerosierius parašė kreipimąsi, adresuotą Lietuvos prezidentui, premjerei, Statistikos departamento vadovybei.

„Turime pastebėti, kad ši gyventojų surašymo iniciatyva, oficialiai nesuderinta su Statistikos departamentu, yra neteisėta. Prašome tokio surašymo nepripažinti ir atkreipti dėmesį į galimus įstatymų pažeidimus", - rašoma kreipimesi.

V.RUBAVIČIUS: alternatyvinio surašymo tikslas - konsoliduoti lenkybę

- Lietuvoje pradėtas visuotinis gyventojų surašymas, tačiau Lietuvos lenkų politikai organizuoja savo surašymą ir ketina išsiaiškinti, kiek gyventojų save laiko lenkais. Ką apie tai manote? - „Respublika" paklausė filosofo, kultūrologo dr. Vytauto RUBAVIČIAUS.

- Pirmiausia pakalbėkime apie lietuvių visuotinį surašymą. Iš to, ką mačiau, šis surašymas atrodo lyg parodija. Dviguba parodija, nes jau ir ankstesnis gyventojų surašymas buvo tikrojo surašymo parodija. Tai, kas daroma šiandien, neatitinka jokių moksliškumo kriterijų, apskritai surašymo praktikos.

Man gyventojų surašymo standartas yra 1923 metais vykęs Nepriklausomos Lietuvos surašymas, kai surašinėtojai apėjo visus ūkius, susitiko su visais žmonėmis ir surašė visus iki vieno. Ir klausimynas buvo nepaprastai platus - buvo surašyti neįgalumai, tikėjimai ir visokie kitokie dalykai. Todėl iki šiol galima gvildenti lietuvių tautą ir Lietuvos visuomenę įvairiausiais skerspjūviais: išsilavinimo, tikybos, invalidumo, socialinių sluoksnių ir daugelio kitų.

Koks dabartinis mūsų klausimynas? Ten nieko nėra, ir iš tų duomenų mes beveik nieko negalėsime pasakyti apie lietuvių tautą, Lietuvos visuomenės dabartinį būvį. Bet gausime kažkokius skaičius, kuriuos algoritmų programos galės įvairiai vartyti ir pateikti įvairius vaizdinius.

Tai nebus tikrasis surašymas. Jame mes visi turėtume pilietiškai prisijungti prie internetinių anketų ir atsakyti į klausimus. Pasižiūrėkime, kas prisijungs. Juk dalis visuomenės nesijungs. Išsilavinę žmonės matys, kad tai tiesiog „feikas", beprasmis dalykas, todėl nematys prasmės dalyvauti tokiame renginyje. Kita dalis visuomenės, ta skurdesnioji, apskritai nei galvos apie tai, nei turės galimybių, nei pasiryš atlikti tą pilietinį žygdarbį.

Kitas dalykas - politinis aspektas. Prie anketų labiau jungsis ir savo ideologines nuostatas (ateistiškumą, lytinę tapatybę ar dar ką nors) norės pademonstruoti tam tikras išsilavinusios, išmanios, gerai gyvenančios visuomenės sluoksnis. Todėl kai kas gali būti perdėtai iškraipyta.

Manau, šiuo surašymu siekiama ir tam tikro politinio tikslo. Nepaisant to, kad dalis visuomenės tikrai atkris ir nedalyvaus surašyme, turime daug iš užsienio sugrįžusių lietuvių, kuriems karantinas neleidžia vėl išvykti ieškoti darbo. O jie, pagyvenę užsienyje, yra išmanūs, tikėtina, prisijungs prie internetinių apklausų, tad bus galima pademonstruoti lietuvių padaugėjimą. Tiesiog didesnį skaičių. Nepaisant to, jog visi nujaučia, kad, kai baigsis karantinai, dalis lietuvaičių vėl pakels sparnus. Ir lietuvių tauta, kaip buvo sumažėjusi, taip ir liks.

- Kokie Lenkų sąjungos organizuojamo atskiro surašymo užkulisiai? Einama prieš Lietuvą ir jos institucijas?

- Savąjį surašymą organizuojantys lenkai, manau, padarys geresnį surašymą, kuris turi tam tikrą politinį tikslą - konsoliduoti lenkybę. Įtvirtinti ir reikšti ją Lietuvos valstybingumo plotmėje. Lenkybę, kaip tam tikrą pusiau valstybinį, pusiau autonominį darinį. Toks jų surašymo tikslas. Ir jie tą tikslą, manau, pasieks, nes mato, jog mes neturime normalios valstybinės statistikos institucijos, kuri turėtų būti labai solidi mokslinė įstaiga. Ar mes tokią turime?

- Pastarieji gyventojų surašymai (2001 m., 2011 m.) rodo mažėjantį lenkų tautybės žmonių skaičių (2011 m. buvo 6,6 proc.). Akivaizdu, tai lemia ir demografinės tendencijos, nes dėl emigracijos, dėl to, jog žmonių gimsta mažiau, nei miršta, mažėja ir lietuvių. Bet lenkai tų demografinių tendencijų „nemato" ir toliau lošia ta pačia korta, sakydami, jog „ lietuviai nori nutautinti lenkus". Ar jų surašymas - bandymas „pataisyti" skaičius?

- Antilietuviškumas, kaip buvo, taip ir išlieka pagrindinis lenkybės tvirtinimo veiksnys. Ir čia svarbiausia ne žmonių skaičius, bet tam tikros grupės žmonių tvirtybė. Kiek jie tvirtai laikosi savo įsitikinimų, kiek tuos įsitikinimus stiprina ir politiškai reiškia valstybiniu lygmeniu. Lenkų bendruomenė tai daro, nes turi tikslą stiprinti esančiųjų lenkybę, tą sanklodą.

Lietuviai tokio tikslo neturi. Mes vis dar svaičiojame apie globalizmą, apie daugybę kitų dalykų, bet neturime tikslo stiprinti lietuvybę, mūsų valstybingumą.

- Galima prognozuoti, jog Statistikos departamento ir lenkų politinių organizacijų surengto surašymo duomenys neatitiks. Ar tai bus pretekstas dar vienai takoskyrai ir priešpriešai?

- Žmonės bet kokius neatitikimus arba galimybes įvairiai interpretuoti panaudoja saviems politiniams tikslams. O lenkų politinis tikslas yra labai aiškus - rodyti, kaip Lietuvos valstybė ar Vyriausybė lenkus vienaip ar kitaip skriaudžia.

Net jei šis visuotinis gyventojų surašymas nebūtų parodija, lenkams dėl politinių tikslų yra tikslingiau parodyti tam tikrą priešpriešą ir, žinoma, pasiekti savų interesų. Nes valstybinės valdžios vykdomas surašymas galėtų parodyti ir kai kuriuos kitus dalykus, vykstančius Vilniaus krašte. O dabar lenkai parodys tai, ką jie nori, ką jie mano reikalinga parodyti. Nes jų tikslas yra konsoliduoti, tvirtinti lenkybę ir priešinti ją lietuvybei.

- Lenkų surašymu abejojama ir todėl, kad, pvz., Vilnijos krašte į kokią nors mišrią šeimą, kurioje kalbama gudiškai ar „po prostomu", ateis Lenkų rinkimų akcijai priklausantis seniūnas, nuo kurio priklauso pašalpos ir pan., ir paklaus, ar esi lenkas, nes tavo močiutė taip kalbėjo ir pan. Koks tokios apklausos patikimumas?

- Manau, normalus surašymas yra veidas į veidą, kai ateina žmogus ir surašo. Kaip jis surašys ir koks bus to surašymo planas, visa tai yra Lenkų rinkimų akcijos, jų valdžios rankose. Žmonių nereikia mokyti, ką kalbėti, pamačius valdžios atstovą. Tai paprasti dalykai. Ir labai veiksmingi.

Lietuvos lenkų rinkimų akcija, žiūrint iš jų varpinės, viską daro gerai ir protingai. Tiesiog tą reikia žinoti. Ir matyti. Tvirtindami savo lenkybę šitame krašte, jie tą daro nuosekliai ir turi savo programą - autonomijos, atsiskyrimo programą. Jie tą programą ir vykdo. Lietuvos valstybei tai yra bėda. O mes, deja, savo valstybingumo nestipriname.