1 nuotr.Prezidentas Gitanas Nausėda tikina kitų metų biudžeto projekte matantis daug svarbių dalykų, tarp jų galimybę skolintis gynybai, tačiau jo teigimu, pažadai mokytojams buvo neįgyvendinti. Pasak jo, tokiais tempais tikslas, kad mokytojų algos pasiektų 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, bus nepasiektas.
„Apie biudžetą reikėtų kalbėti plačiau ir aš matau jame įgyvendintų daug svarbių dalykų. Įgyvendinta nuostata dėl mūsų gynybos finansavimo, man ji atrodo tikrai svarbi ir labai savalaikė. Deja, mes neįgyvendinome to, ką žadėjome mokytojams. Vietoje senų pažadų pažėrėme naujų pažadų, kad galbūt metų eigoje mes kažką pakeisime, pasiskolinsime, peržiūrėsime“, – ketvirtadienį Prezidentūroje paskelbęs apie kandidatavimą kitų metų šalies vadovo rinkimuose žurnalistams teigė G. Nausėda.
„Bet faktas lieka faktu – 130 proc. (nuo vidutinio darbo užmokesčio – ELTA) mes tokiais tempais nepasieksime. Mokytojams pateikti pažadai pakibs ore. Aš vertinsiu metų eigoje mūsų makroekonomines projekcijas, jų pirmąsias tendencijas matysime jau pavasarį ir, be jokios abejones, Vyriausybei bus priminti pateikti pažadai prieš biudžeto svarstymą. Manau, kad mokytojų klausimai iš esmės liko neatsakyti“, – akcentavo jis.
G. Nausėda tvirtino dar neapsisprendęs dėl to, ar pasirašys 2024 m. biudžeto projektą – šiuo metu jis aiškino norintis nuodugniai susipažinti su dokumentu.
„Dar kartą norėsiu labai nuodugniai susipažinti su šiuo dideliu dokumentu, kurį įveikti reikia ir laiko, ir kantrybės. Ir tik tada apsispręsiu, nes Konstitucija man numato galimybę išsamiai susipažinti ir tada spręsti dėl pasirašymo ar vetavimo“, – sake šalies vadovas.
ELTA primena, kad Seimo priimtame 2024 m. biudžete numatyta, jog valstybės pajamos kitais metais sieks 16,98 mlrd. eurų, išlaidos – 20,61 mlrd. eurų. Lyginant su 2023 m., numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1,43 mlrd. eurų (9,2 proc.), išlaidos – per 1,6 mlrd. eurų (beveik 8,5 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2024 m. turėtų sudaryti 39,9 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 38,9 proc.), deficitas – 3 proc. (be laikinųjų priemonių – 2,5 proc.). Pirminiame Vyriausybės projekte skola ir deficitas buvo 0,1 proc. punkto mažesni. 2025 m. numatoma, kad skola sieks 43,1 proc., o deficitas 2,5 proc.
2024 m. vėl galios Mastrichto kriterijai, tad Europos Sąjungos šalys, taip pat ir Lietuva, turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
Kitais metais 20 proc. neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD) didėja iki 751 euro, o minimali mėnesinė alga (MMA) bus 10 proc. didesnė ir sieks 924 eurus (apie 709 eurus „į rankas“). Taip pat 5 metams pratęstos investicinio projekto ir kino filmų gamybai skirtos lengvatos.
Švietimo susitarimo įgyvendinimui kitais metais numatoma skirti 387 mln. eurų. Iš jų mokytojų, pedagoginių darbuotojų atlyginimų didinimui numatoma 219,2 mln. eurų.
