Darbdaviai nenori mokėti didesnių algų

Šią savaitę vykusiame Trišalės tarybos posėdyje buvo pristatytas Lietuvos banko siūlymas nuo 2023 metų kelti minimalų mėnesinį atlyginimą Lietuvoje 137,67 euro arba 18,9 proc. - nuo 730 iki 867,67 euro. Toks minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) dydis nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą metodiką, kuomet atsižvelgiama į 2023 m. prognozuojamą vidutinį darbo užmokestį (VDU) be priedų ir premijų, ir jis yra dauginamas iš 5 didžiausią MMA ir VDU santykį 2018-2020 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio - 48,9 proc.

Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus viršininkė Kotryna Tamoševičienė tvirtino, kad dabar nėra reikšmingų argumentų atsisakyti taikomos formulės. „Matome, kad jau kuris laikas darbo rinka yra įtempta: nedarbo lygis yra grįžęs į priešpandeminį lygį, o laisvų darbo vietų skaičius yra itin aukštas. Vertinant šiuos du rodiklius, akivaizdu, kad darbdaviai susiduria su darbuotojų trūkumo problema, o dirbantieji turi nemažai derybinės galios, kalbant apie atlyginimus. Tai patvirtina ir matomas atlyginimų augimas. Kartu darbuotojų samda ir toliau didėja. Metų pradžioje fiksuotas 14 proc. metinis atlyginimų augimas. Visa tai rodo, kad darbo rinkoje kol kas nematome prognozuojamo ekonomikos lėtėjimo ženklų", - sako LB atstovė.

Ji nurodė, kad minimalų užmokestį arba mažiau uždirba vos 2,5 proc. Lietuvos dirbančiųjų. Dar apie 12 proc. dirbančiųjų gauna labai nedaug už minimalų atlyginimą aukštesnes algas.

Pasak LB atstovės, MMA kėlimas daro teigiamą poveikį gyventojų pajamoms ir kartu vartojimui, o tai teigiamai veikia visą ekonomiką. „Galima tik priminti, kad sutarta formule siekiama mažinti atlyginimų nelygybę, siedami MMA augimą prie VDU atsižvelgiame į bendrą situaciją: jeigu vidutiniškai visi atlyginimai auga dėl įtampos darbo rinkoje, tai tiesiog tiems mažiausiai uždirbantiems padedame, kad jie per daug neatitrūktų, neatsiliktų nuo viso vidutinio augimo", - pristatydama LB siūlymą Trišalei tarybai teigė K.Tamoševičienė.

Tačiau, pasak jos, reikėtų atsižvelgti į tai, kad šiuo metu ekonomikos neapibrėžtumas yra didelis ir ekonomikos augimo rizikų balansas yra neigiamas: „Todėl palaikytume atsargesnių sprendimų paiešką, pavyzdžiui, vėlesnį sprendimą dėl MMA ar MMA didinimą dalimis", - sakė LB atstovė.

Pagrasino bankrotais

Šis pasiūlymas Trišalėje taryboje sukėlė tikrą nuomonių audrą. „Mūsų sektorius apie jokį MMA kėlimą šiandien net diskutuoti negali. Tiek esant tokiai geopolitinei situacijai, tiek atsižvelgiant į dabartinę infliaciją. MMA pakėlimas gali būti paskutinis veiksnys įmonių bankrotams.

Svetingumo sektoriuje vien tarp maitinimo įstaigų šių metų pirmą ketvirtį matau 41 bankrotą. 70 mln. eurų siekia atidėti mokesčiai, o atlyginimų augimas - 24 proc. Algas dar pakėlus beveik 20 proc., nežinau, kaip verslas galės išgyventi. Jūs lengvai kalbate, kad tai nepakenks konkurencingumui ar kainoms, bet visi veiksniai tikrai susidės. Todėl į tai žiūrime su nerimu, nes teorija ir lieka teorija, o praktika rodo visai ką kita. Verslas bus priverstas didinti kainas.

Esame kategoriškai prieš kėlimą ir manome, kad rizikas reikėtų labiau įsivertinti", - sakė Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė. Ji pridūrė, kad tarptautiniai tyrimai rodo, jog MMA didinimas padidintų nedarbą tarp jaunų ir išsilavinimo neturinčių žmonių.

LB atstovė priminė, kad minimalus atlyginimas šiandien priklauso nuo vidutinio darbo užmokesčio, tad, esant ekonominiam lėtėjimui ir nekylant atlyginimams, nebūtų didinamas ir minimalus atlyginimas. „Jeigu mažės vidutinis atlyginimas, reikės mažinti ir minimalų atlyginimą. Bet bendra tendencija, dėl kurios kyla atlyginimai, nulemta tikrai ne MMA didinimo. Šis didinimas tik leidžia sumažinti nelygybę tarp vidutiniškai ir mažiausiai uždirbančių", - sakė K.Tamoševičienė.

Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Ieva Valeškaitė sakė, kad spartus atlyginimų augimas didina rizikas konkurencingumui ir atkreipė dėmesį, kad kai kurie verslai šiandien vis dar jaučia karantino pasekmes: „Apgyvendinimo, maitinimo ir kultūrinis sektorius yra labiausiai nukentėję nuo COVID-19 pandemijos ir tikėtina, kad nukentės dėl dabartinės geopolitinės situacijos. Taip pat kyla klausimų dėl regionų", - svarstė viceministrė.

Pasiūlė visai algų nemokėti

Tuo metu Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė piktinosi darbdavių nenoru mokėti darbuotojams didesnius atlyginimus. „Kalbame, kad staiga keliais eurais padidės atlyginimai ir išaugs didžiulė rizika konkurencingumui. Tai gal darbuotojams reikėtų už ryžių dubenėlį dirbti? Įsivaizduokite, kaip viskas atpigtų. Gal visai nereikia atlyginimų mokėti, o žmogus turėtų jaustis laimingas, kad ateina į darbą.

Girdint tokias kalbas, šiaušiasi plaukai, o girdint pasakymus, kad atlyginimai darbuotojams yra verslo išlaidos, na, atsiprašau... Tai yra ne išlaidos, o atlyginimas už tai, ką darbuotojas jums padaro - kuria pridėtinę vertę ir uždirba jums pelną. Tai yra žmogaus uždirbtas atlygis, o ne išlaidos, kurių reikėtų išvengti. Apie ką kalbame, kad darbuotojams reikia veržtis diržus, o darbdaviams duoti daugiau?

Svarstote, kaip kitos šalys pagamina pigesnę produkciją. Tai turbūt todėl, kad investuoja į technologijas ir tokiu būdu didinamas konkurencingumas. Lietuvos darbdaviams taip pat linkiu taip padaryti", - sakė I.Ruginienė.

Posėdžio pabaigoje įvyko balsavimas dėl to, kad Trišalės tarybos Darbo santykių komisijoje toliau būtų nagrinėjami trys klausimai: MMA apskaičiavimo formulė, našumo kriterijus joje ir neapmokestinamojo pajamų dydžio keitimas. Profesinių sąjungų atstovai balsavo „prieš", o darbdavių ir Vyriausybės atstovai - „už".

Primename, kad galutinį sprendimą dėl MMA kėlimo priima Vyriausybė. Tačiau gali būti, kad siūloma nauja minimalaus atlyginimo suma greitai pasikeis. Nes liepos mėnesį turėtų paaiškėti naujausia atlyginimų kilimo statistika, pagal kurią gali būti atnaujinti ir siūlymai didinti MMA. Nuo šių metų pradžios įsigaliojo didesnė minimali mėnesinė alga. Ji šiemet siekia 730 eurų prieš mokesčius. Taip pat nuo 3,93 iki 4,47 euro buvo padidintas ir minimalus valandinis atlyginimas.