Politikai bei bedarbių reikalų tvarkytojai džiaugiasi derlingais 2011-aisiais: Darbo birža neteko per 40 tūkst. klientų. Gal atsitiktinumas, kad ir Lietuva neteko 40 tūkst. savo piliečių, pernai tapusių emigrantais. Tačiau valdininkai linkę prisiimti nuopelnus sau, o visa kita vadinti sutapimais.
Lietuvos darbo biržos vadovas Vidas Šlekaitis prieš kelias dienas padžiūgavo, jog situacija darbingo amžiaus lietuviams tampa vis geresnė, o praėję metai apskritai buvo fantastiški.
„Lietuvos darbo rinkoje 2011-ieji buvo savotiški lūžio metai, nedarbo lygis - beveik 4 proc. Metai buvo palankūs darbo ieškantiems žmonėms - darbo rinkos situacija leido mums įdarbinti 300 tūkst. žmonių, todėl ir mažėjo nedarbas“, - išpyškino jis.
V.Šlekaitis tikino, kad nedarbo problemos beveik neliko ne tik jo vadovaujamos įstaigos ar Vyriausybės, bet ir pačių darbdavių akimis.
„Apklausėme 4000 darbdavių - jų požiūris į situaciją darbo rinkoje yra gana optimistinis: bus sukurta daugiau darbo vietų, nei prognozuota, o metų pabaigoje nedarbas turėtų neviršyti 200 tūkst. Tęsime ir ES projektus, kurie leis integruoti 50 tūkstančių žmonių“, - rožinius planus kūrė V.Šlekaitis.
Darbo biržos vadovas aiškino, kad šiemet bus dar intensyviau aiškinamasi, ar bedarbis iš tiesų nedirba, bus labiau kontroliuojami ir patys darbdaviai, t. y. mokyti bedarbius tam tikros specializacijos jie nuo šiol galės tik gavę specialią licenciją.
Visgi „Vakaro žinių“ paklaustas, ar visus išvardytus nuopelnus jis būtų linkęs prisiimti tik sau ir nekreipti dėmesio, kad vien oficialiai savo išvykimą iš Lietuvos jau deklaravo per 40 tūkst. gyventojų, tiek, kiek dingo bedarbių, tikino, jog tai - tik sutapimai.
„Manau, išdėsčiau viską sakydamas, kad ypač padidėjo darbo paklausa, ir tai leido įdarbinti 200 tūkst. žmonių. Tad daugiausia tai lėmė Darbo biržos tarpininkavimas, - vėl nepamiršo pasigirti jis. - O dėl emigracijos - tai galbūt tos emigravusiųjų vietos ir atsilaisvina, galbūt dalis bedarbių jas ir užima. Bet bent jau pačių bedarbių kad migruotų, neturime duomenų.“
V.Šlekaitis aiškino, kad bet kurios šalies ekonomikai emigracija yra blogas dalykas. Tačiau nepaneigė, kad tai visai neblogas dalykas jo įstaigos prestižui, t. y. nedarbo statistikai. Paklaustas, ar atliko skaičiavimus, koks procentas nedarbo dingo ne dėl valdžios nuopelnų, o dėl emigracijos, tikino tokių skaičiavimų neatliekantis.
„Bet Lietuva yra Europos darbo rinkos erdvėje, kur yra laisvas asmenų judėjimas. Todėl mes turime keisti požiūrį į asmenų judėjimo laisvę, kad žmogus turi teisę dirbti bent vienoje ar kitoje ES valstybėje, tai žmogus ta teise ir naudojasi“, - visai nebeatrodė tokia bloga ta emigracija V.Šlekaičiui.
Svetimi mielesni
Kadangi iš Lietuvos per beveik dvejus metus išvyko daugiau nei 120 tūkst. žmonių, mūsų valstybė buvo rūpestinga ir trečiųjų šalių piliečiams. Pavyzdžiui, 2009-aisiais buvo suteikta teisė dirbti 2239, 2010-aisiais - 1808, o 2011-aisiais per 11 mėn. - jau net 3323 ne ES valstybių piliečiams. Daugiausia jie užėmė, pavyzdžiui, tolimųjų reisų vairuotojų ar laivų remontuotojų vietas, mat sutiko dirbti už mažesnį atlyginimą nei lietuviai. Tačiau V.Šlekaitis čia problemos taip pat neįžvelgė.
„Dėl tolimųjų reisų vairuotojų - sukurtas naujas modelis, kuris gal ir išspręs tą problemą, kai darbdavys galės pasirinkti. Nes dabar skundžiasi, kad tie atsiunčiami Lietuvos piliečiai ne visada tinka. O žmonės iš Rusijos ir Baltarusijos žino tą rinką, jiems ir atlyginimas mažesnis. Nors mūsų pirmiausias tikslas, kad laisvos darbo vietos pirmiausia būtų siūlomos lietuviams“, - įtikinėjo jis.
43 - mažiausiai tiek tūkstančių darbingo amžiaus gyventojų per 2011 m. 11 mėn. dingo iš Lietuvos
42 - tiek tūkstančių bedarbių nuo 2010 09 01 iki 2011 09 01 dingo iš Darbo biržos
Parengta pagal dienraštį "Vakaro žinios"
