Auksas net per karą nepražuvo

Auksą kaupti pradėjome po karo

„Visą turimą auksą mes sukaupėme tarpukario Lietuvos Respublikoje. Aukso atsargos pradėtos kaupti nuo 1920 metų.

Pagal tais metais liepos mėnesį sudarytą sutartį Tarybų Rusija mums įsipareigojo sumokėti 3 mln. aukso rublių už karo metu padarytus finansinius nuostolius. Ši suma sudarytų maždaug 2,5 tonos.

Gavus kompensaciją iš Rusijos dalis monetų buvo išlydyta į aukso luitus. Tai tapo pirmosiomis mūsų valstybės aukso atsargomis, kurios padėjo užtikrinti įvestos mūsų nacionalinės valiutos - lito - stabilumą.

Nuo 1992 metų spalio 2 dienos, kai buvo įvestas litas, Lietuvos bankas kaupė aukso atsargas. Per visą šį laikotarpį iki Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d. visą savo auksą laikėme užsienio valstybėse. Lietuvoje laikėme tik labai nedidelį jo kiekį, nes poreikio laikyti daugiau nebuvo - aukso čia reikėjo tik tiek, kiek kas nors norėjo nusipirkti (o norint įsigyti luitą, reikėjo kelių dešimčių tūkst. litų).

Užsienyje Lietuvos auksas buvo laikomas dėl saugumo, nes geopolitinė padėtis tuo metu jau buvo ganėtinai įtempta. 1939 metais jau buvo prasidėjęs Antrasis pasaulinis karas, iki jo vyko aiškūs neramumai. Todėl Lietuvos banko sprendimas ir buvo toks, kad saugiausia būtų savo aukso atsargas laikyti toliau nuo namų ir išskaidyti jas į skirtingas valstybes. Mūsų aukso atsargos buvo laikomos ir JAV, ir Švedijoje, ir Šveicarijoje, ir Prancūzijoje, ir kt. šalyse. Aukso kiekiai nuolat kito. Jo buvo tai įsigyjama, tai parduodama.

Iki 1940 metais įvykusios Lietuvos okupacijos mes aukso atsargų turėjome sukaupę 9,593 tonos.“

Auksą išsaugojo tik Prancūzija

„Po okupacijos, kai tapome Sovietų Sąjungos dalimi, ši iškart pradėjo reikšti pretenzijas į mūsų turimą auksą. TSRS valstybinis bankas visoms mūsų auksą saugojusioms valstybėms rašė laiškus, prašydamas perduoti auksą jam. Kai tai nepadėjo, duotas įsakymas analogiškus prašymus siųsti iš vietinių bankų. Taigi prašymas atiduoti auksą buvo išsiųstas iš Sovietų Sąjungos valstybinio banko Lietuvos respublikinės kontoros (nes, kaip žinoma, Lietuvos bankas buvo nacionalizuotas).

Tiesa, užsienio valstybės neskubėjo paklusti reikalavimams. Ko gero, švedai pirmieji pasidavė Sovietų Sąjungos spaudimui ir atidavė jai saugotą Baltijos šalių auksą. Panašiai septintajame dešimtmetyje nutiko ir su Jungtine Karalyste. Saugotas auksas buvo panaudotas abipusėms skolų pretenzijoms padengti, nes kiekviena valstybė po karo turėjo kažkokių ekonominių nuostolių.

Jungtinės Karalystės įmonės nuostolius patyrė, kai įvykus okupacijai jų gamyklos, veikusios Baltijos šalyse, buvo nacionalizuotos. Tuos nuostolius Anglijos verslininkai prašė kompensuoti savo Vyriausybės, o kaip ji tai galėjo padaryti? Vadinasi, turėjo vykti kažkokie tarpvalstybiniai susitarimai. Taigi tokiu būdu dalis mūsų turėto aukso buvo perduota bendroms pretenzijoms padengti. Žinoma, valstybės, atidavusios mūsų auksą, nepripažino Baltijos šalių aneksijos ir okupacijos (išskyrus Švediją).

Prancūzija, nors lygiai taip pat buvo spaudžiama, vienintelė išsaugojo mūsų auksą. Kas įdomu, kad ją spaudė ne tik TSRS, bet ir vokiečiai, kai buvo mus okupavę.

Tačiau Prancūzijos įstatymai ir Prancūzijos centrinio banko pozicija visais laikais buvo tokia, kad teisę į padėtą indėlį turi tik pirminis indėlininkas.

Prancūzija sugebėjo išsaugoti laikytas aukso atsargas net pati tapusi okupuota 1940 metais Vokietijos. Tada prancūzai gelbėjo ne tik savo aukso atsargas, bet ir mūsų. Vokiečiams judant link Paryžiaus, auksas buvo išvežtas kariniais sunkvežimiais į uostus, o iš ten pakrautas ir prancūzų karo laivais išplukdytas į saugias vietas. Tokiu būdu Lietuvos auksas pabuvo ir Senegale, ir Martinikos saloje. Ten jis prabuvo iki 1945 metų, kai baigėsi karas. O po jo Prancūzija susigrąžino patikėtas aukso atsargas į savo centrinį banką.

Kas įdomiausia, ši šalis mūsų auksą išsaugojo tais pačiais luitais, kokius jai ir patikėjome“.

Kada ir kiek atgavome?

„Visą turėtą auksą atgavome po Nepriklausomybės atkūrimo. Praėjus vos kelioms dienoms po 1990 m. kovo 11 d. (t.y. 1990 m. kovo 13 d.) Aukščiausiajai Tarybai  - Atkuriamajam Seimui per posėdį perduota telegrama, kad Prancūzijos centrinis bankas yra pasiruošęs mums grąžinti saugotą auksą. Tuo metu situacija buvo tokia, kad mes ir nežinojome, nei kur mūsų auksas yra, nei kiek jo yra likę.

Laimei, Lietuvos banke, TSRS valstybinio banko Kauno skyriuje buvo išlikusi tokia knyga „Aukso depozitai užsienyje“, kurioje buvo surašytas visas aukso judėjimas, sunumeruotas, pasvertas kiekvienas luitas. Taigi ta knyga tapo pirminiu šaltiniu, kur ieškoti mūsų aukso.

Štai JAV buvo laikoma 2,493 tonos. Tas auksas neatiduotas sovietams. Tačiau, kaip žinoma, JAV veikė diplomatinė Lietuvos atstovybė, todėl auksas buvo naudojamas jai išlaikyti.

Jungtinėje Karalystėje buvo laikyta 2,947 tonos mūsų aukso. Tiek ir buvo grąžinta.

Švedija už Sovietų Sąjungai perduotą auksą mums kompensavo. Ji tuo metu (1992 metais) pasakė, kad gali sugrąžinti skolą auksu ar kokia tik norime valiuta. Tuometinė mūsų Vyriausybė pasirinko, kad kompensacija būtų sumokėta Vokietijos markėmis. Taigi už mūsų auksą, kuris buvo laikytas Švedijoje (1,274 tonos), grąžinta 21,1 mln. Vokietijos markių. Tie pinigai buvo padėti į rezervą.

Prancūzai Lietuvai sugrąžino 2,246 tonos aukso. Tarptautinis atsiskaitymų bankas - 0,6 t.

Kiek aukso atgavome po Nepriklausomybės atkūrimo, tiek ir turime šiandien.“

Kam reikalingos aukso atsargos?

„Kai turėjome litą, aukso atsargos, kartu su užsienio valiutos rezervais užtikrino mūsų valiutos stabilumą ir buvo investuojamos. Auksas yra investuojamas konservatyviai ir pelnas iš jo investavimo nėra didelis. Tačiau jis turi didelę simbolinę prasmę, nes yra išsaugotas kaip pirmosios Lietuvos Respublikos palikimas.

Iki euro įvedimo Lietuvos aukso ir užsienio valiutos rezervas visada sudarė maždaug 21 mlrd. litų. Iš tos sumos aukso atsargos sudarė tik apie 600 mln. litų. Taigi tai nėra didelė suma“.


Faktai

Pasaulio aukso tarybos (World Gold Council) duomenimis, daugiausia aukso pasaulyje turi JAV. Jos aukso atsargos šių metų birželio mėnesį sudarė 8133,5 tonos, kas sudaro 73,7 proc. šalies užsienio rezervų.

Antroje vietoje pagal turimas aukso atsargas yra Vokietija (3383,4 tonos), trečioje - Tarptautinis valiutos fondas (2814 tonų). Ketvirtoje vietoje yra Italija (2451,8 tonos), penktoje - Prancūzija (2435,4 tonos), šeštoje - Rusija (1246,6 tonos), septintoje - Kinija (1054,1 tonos), aštuntoje - Šveicarija (1040 tonos), devintoje - Japonija (765,2 tonos), dešimtoje - Nyderlandai (612,5 tonos).

Kaimynė Latvija pagal turimas aukso atsargas pasaulyje yra 79 vietoje. Jos turimas auksas sudaro 6,6 tonos (arba 7,7 proc. turimų tarptautinių atsargų). Lenkija yra 36 vietoje (102,9 tonos, arba 4 proc. užsienio rezervo).

Estai į Pasaulio aukso tarybos sudaromą 100-uką net nepatenka. Jų aukso atsargos sudaro vos 200 kg (0,2 tonos).

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“