respublika.lt

Ar bus Klaipėdoje įteisinta mirties bausmė?

(190)
Publikuota: 2023 vasario 01 12:27:18, Danutė ŠEPETYTĖ
×
nuotr. 2 nuotr.
Alvio Mozerio asmeninio albumo nuotr.

Nesijuokite. Jeigu „tautos išrinktasis", tapęs Vilniaus meru, savivaldybės ribose žada įteisinti vienalyčių porų partnerystę, jeigu Lietuva per pandemiją buvo tapusi laboratorija, kur buvo atliekami bandymai su žmonėmis, jeigu ministras keičia tvarką, kuri keistina tiktai įstatymu, kodėl jums mintis apie mirties bausmės grąžinimą atrodo makabriška?

 

Juk tiek vienas, tiek kitas, tiek trečias atvejis yra absurdiški ir neteisėti, tačiau atsidūrus įstatymus pažeidžiančioje aplinkoje vėl ir vėl užduodantys klausimą, ar Lietuva tebėra teisinė valstybė, kurioje aukščiausią teisinę galią turi ne politikas ar valdininkas, o Tautos referendumu priimta Konstitucija. Klaipėdoje gyvenantis teisininkas Alvis MOZERIS, prisiėmęs sau uždavinį padėti žmonėms ginti savo teises, neatsigina jų prašymų ne tik dėl energetinės painiavos, bet ir dėl pandeminiais metais patirtų suvaržymų. Vis dėlto jis sako dar nepraradęs vilties dėl Lietuvos, kaip teisinės valstybės.

- Taip jau yra po šita saule: juo daugiau mirčių, juo geriau grabdirbiams, juo mažiau teisingumo, juo geriau teisininkams?

- (Juokiasi.) Trumpas atsakymas būtų „ne". Šiuo atveju apskritai imu galvoti, ar laikui bėgant teisininko profesija neišnyks...

- Dėl to, kad ims galioti džiunglių įstatymas, galios teisė?

- Juk akivaizdžiai matome, kad teisingumą šiandien faktiškai vykdo jau nebe teismai, o politikai, biurokratai, vadinamieji influenceriai, populiariausia žiniasklaida. Pastarąją laikyti tikrai nepriklausoma ir objektyvia, atspindinčia nuomonių įvairovę nėra jokio pagrindo. Jau vien dėl to, kad ji, gaudama valstybės užsakymų įvairiausioms paslaugoms, nors ir netiesiogiai, bet iš esmės yra jos išlaikoma. Jeigu paskaitytumėt teismų sprendimus, juose rastumėt tas pačias frazes, tas pačias tezes, tuos pačius išsireiškimus, kartais netgi žodis žodin atkartojančius girdėtus per nacionalinio transliuotojo televiziją.

Kai skaitau teismo sprendimą, dažnai galvoju, kad jis man panašus į kažkokį nieko bendra su teise neturintį pirmoko rašinėlį, kur veltui ieškotum nuorodų į atitinkamas teisės normas. Pats ne kartą kreipiausi ir padėjau paruošti skundus dėl skirtų baudų už kaukių nedėvėjimą viešoje vietoje, dėl darbuotojų nušalinimo nuo darbo, dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo buvo paskelbtas karantinas, prieštaravimo Konstitucijai, dėl kitų klausimų, tačiau nei apylinkės, nei apygardos, nei Aukščiausiasis teismai mūsų teisinių argumentų atžvilgiu nepasakė nieko, tarsi mūsų pateiktuose procesiniuose dokumentuose jų net nebūtų...

Dar daugiau, Aukščiausiasis Teismas viename iš savo sprendimų išdrįso nurodyti, kad mūsų pateiktų argumentų nenagrinės, nes juos jau išnagrinėjo žemesnės instancijos teismai ir juos išnagrinėjo tinkamai, nors pastarųjų sprendimuose apie mūsų argumentus nebuvo užsiminta nė vienu žodeliu... Tai apie ką mes kalbame?

- Tokiu atveju turbūt nereikėtų stebėtis, kad sveikatos apsaugos ministras „iš įsibėgėjimo" įteisina medikamentinį lyties keitimą, nors tai galima daryti tiktai įstatymu. Drumstame vandenyje žuvis gaudyti lengviau?

- Daug dalykų turi būti reguliuojama įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais, ypač tai, kas susiję su žmogaus teisių ir laisvių suvaržymu. Nors teisinio nihilizmo apraiškų nestigo ir anksčiau, tačiau per pandemiją jos tapo itin pastebimos. Pavyzdžiui, ministras Arūnas Dulkys, gavęs operacijų vadovo „regalijas", pradėjo priiminėti sprendimus, kurie apskritai negalimi pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus. Ši tendencija yra bauginanti, nes pagal įstatymą sprendimus, reikalingus ekstremaliai situacijai valdyti, turėtų priimti ekstremaliųjų situacijų komisija, t.y, kolegialus organas, sudarytas iš tam tikrų atsakingų pareigūnų, tačiau, kaip matėme, sprendimus vienasmeniškai priiminėjo operacijų vadovas.

Maža to, vadovaujantis jau minėtų teismų sprendimų argumentų logika, operacijų vadovas galėjo nuspręsti bet ką, pvz., nurodyti, jog prieš įeinant į prekybos centrą reikia kelis kartus pritūpti arba padaryti dešimt atsispaudimų. Net neabejoju, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl tokio reikalavimo teisėtumo, būtų konstatavęs: visa tai yra reikalinga tam, kad būtų suvaldyta pandemija, nes operacijų vadovas taip nusprendė.

- Gal šitame kontekste nebe toks beprotiškas atrodo ir pažadas laimėjus savivaldos rinkimus Vilniuje įteisinti vienalyčių porų šeimas?

- Gal gyvensim kaip konfederacijoje? Vilniaus savivaldybė bus viena žemė, Klaipėdos krašto - kita žemė... Na, bus tam tikri federaliniai įstatymai, bet savivaldybės lygmeniu galėsime tvarkytis, kaip norime ir turėsime čia savo vietinės reikšmės įstatymus.

Dar kartą leisiu sau pajuokauti: šiuo metu kaip tik imuosi veiksmų, kad Klaipėdos savivaldybės lygmeniu rinkimai į Seimą vyktų vien tik vienmandatėse apygardose, (daugiamandatės būtų panaikintos), kad Klaipėdos miesto lygmeniu būtų sugrąžinta mirties bausmė asmenims, kurie pandemijos metu priiminėjo, mano įsitikinimu, antikonstitucinius ir žmonių likimus laužančius sprendimus...

- Jūs tebekonsultuojate žmones ir dėl pandemijos pasekmių, ir dėl naujos negandos - elektros rinkos liberalizavimo. Ir vis už dyka?

- Dažnai žmonės klausia, kiek mano paslaugos kainuoja? Atsakau: aš teikiu tik pagalbą, o pagalba, mano įsitikinimu, pinigais nėra ir negali būti matuojama, - priešingu atveju ji prilygtų komerciniam paslaugų teikimui. O komercija aš neužsiimu, todėl stengiuosi žmonėms padėti neatlygintinai.

Na, jei kas nors turi noro, sakykime, gali tapti mano paskyros „Patreon" platformoje prenumeratoriais, bet visa informacija, kurią skelbiu tiek „Facebook", tiek toje platformoje, yra neatlygintina, nepriklausomai nuo to, ar žmogus paremia, ar neparemia; negaudau, nemedžioju ir netikrinu, kas ta informacija naudojasi. Beje, mano paskyra „Patreon" platformoje vadinasi „Amicus Amico", tai reiškia „Draugas Draugui".

Tad dalinuosi kuo galiu, žmonės dalinasi su manimi tuo, kuo gali, bet svarbiausia yra žinojimas, kad yra bendraminčių šiame nelengvame tiesos paieškų kelyje, nebijančių pakovoti už savo teises ir teisėtus interesus. Patikėkite, teigiama energija, kurią gauni bendraudamas su žmonėmis ir jiems padėdamas, yra daug vertingesnė už tą eurą.

- Daug yra nevengiančių popieriuje pakovoti už savo teises?

- Padėti žmogui galima tuo atveju, jeigu jis pats nori sau padėti. Taisyklė galioja visiems gyvenimo atvejams, tad turiu pripažinti, kad kartais susiduriu su tokia situacija, jog žmogus kreipiasi pagalbos, bet kai jam paaiškini, ką reikės padaryti, jis man sako: ai, čia taip sudėtinga, ai galvojau, čia bus viskas daug paprasčiau.

Arba dalis žmonių laukia, kad už juos kažkas kitas padarys. Tokiems nuoširdžiai, be pykčio noriu pasakyti, kad ne, taip tikrai nebus, nes aš ar kas nors kitas yra tik tas, kuris gali parodyti kryptį, patarti, pateikti naudojimui kokį nors parengtą dokumento šabloną, bet už patį žmogų visko nepadarys.... Taip, esame truputėlį išlepinti, tačiau turime pasistengti, jei norime pozityvių pokyčių.

- Galbūt tai ir yra tikroji priežastis, atsakanti į klausimą, kodėl į protesto demonstraciją Paryžiuje gali susirinkti milijonas, o Lietuvoje - tik šimtas kitas?

- Mes irgi svarstome su bendraminčiais, kodėl taip yra. Gal žmonės per gerai gyvena, gal jie per daug yra įbauginti? Kita vertus, ne visi susitaiko, tiktai, matyt, žmonių, kurie turi norą pakovoti už savo teises, yra per mažai. Gal tiesiog blogis yra geriau organizuotas?

Apskritai, nemanau, kad mitingais ar protestais mes galime ką nors iš esmės pakeisti. Man atrodo, tikėtis geresnės ateities galime, jei sutelksime dėmesį į savo kasdienes situacijas - kaip mes jose elgiamės ir kokius sprendimus jose priimame. Be to, kiekvienas turime žiūrėti ne į tai, ką daro kiti, bet turime atsakyti į klausimą, ką darome mes patys. Netgi kalbant apie tuos pačius mitingus, žmonės į juos nesirenka, nes sako, ai, kiek čia mūsų susirinks. Kam jūs klausiate, sakau, kiek mūsų ten susirinks? Jūs turite klausti, kur patys tuo metu būsite. Čia yra svarbiausias klausimas.

- Esate padavęs ieškinį prieš valstybę dėl A.Dulkio nustatytų izoliacijos taisyklių. Nemanot, kad svarbiausias klausimas yra tas, pavyks ar nepavyks pasiekti teisingumo šiame ir kituose jūsų parengtuose ieškiniuose?

- Laikausi tos nuomonės, kad nereikia kerštauti, bet pagal teisines galimybes būtina reikalauti atsakomybės. Dar nepraradau tikėjimo, kad Lietuva yra teisinė valstybė, kad anksčiau ar vėliau pavyks įrodyti tų asmenų kaltę už žmonėms padarytą skriaudą.

Gyvenimas, žinokite, vietoje nestovi, matau šiokių tokių prošvaisčių net ir teismuose. Tikrai negali dėti lygybės ženklo tarp visų teisėjų, - kaip ir kiekvienoje profesijoje, taip ir teismuose yra ir garbingų, sąžiningų žmonių. Matau, kad vyksta šioks toks pokytis į gera. Matau, pvz., kad į Konstitucinį Teismą atkeliauja bylos iš tų pačių teismų, kai jie, nagrinėdami individualias bylas, suabejoja, ar galimybių pasas buvo įvestas teisėtai, ar tai proporcinga priemonė; jau šešios bylos dėl pandeminių suvaržymų yra Konstituciniame Teisme.

Supraskime, kad teismuose dirba ne kažkokie Dievo mums į Žemę siųsti angelai - dirba žmonės iš tos pačios visuomenės, kurie taip pat turi įsitikinimus, baimes ir taip pat gali klysti. Noriu tikėti, kad keičiasi bent kai kurių teisėjų požiūris į pandeminius dalykus, juo labiau, kad atsiranda ir papildomos informacijos, ir papildomų mokslinių tyrimų. Todėl ir sakau, kad galutinai dar nepraradau tikėjimo teisine valstybe. Gal, tiksliau, nepraradau tikėjimo teisingumu ir tebematau prasmę jo ieškojime. Laikausi tokios pozicijos: tikėk tais, kurie ieško tiesos, aplenk tuos, kurie tvirtina, kad ją surado. Tą pačią taisyklę taikau ir sau.

- Net jeigu pralaimėsite, net jeigu nepasiseks, sakysite, vis tiek vertėjo ieškoti teisingumo?

- Matau Lietuvą, kaip valstybę, pargriautą ant žemės.... Matau patvorin numestą Lietuvą, kurią spardo kas tik netingi. O aš turiu pasirinkimą: arba jai ištiesti pagalbos ranką, arba prisijungti prie tų, kurie ją daužo.

Aš renkuosi pirmąjį variantą ir, manau, kad tai yra ir teisinga, ir prasminga, nepaisant to, kad esu galbūt vienas, mūsų gal dešimt, gal tūkstantis, kurie bando ištiesti jai savo pagalbos ranką... Aš nenoriu būti spardančiųjų pusėje.

Nežinau, sulauksiu ar nesulauksiu tos dienos, kai situacija pasikeis į gera ir mums neteks kalbėti šios dienos tema. Bet juk graikas, sodindamas alyvmedį, dažnu atveju nesitiki iš jo aliejaus, nes kol alyvmedis ims duoti vaisių, praeis kupeta metų, bet vis tiek sodina ir sodina, turėdamas mintyje, kad alyvmedis duos vaisių ateityje.

Žmogų galima sunaikinti, bet jo nugalėti neįmanoma ir tie žmonės, kurie, sakykime, pandemijos metu buvo nušalinti nuo darbo, buvo bauginami, verčiami testuotis ir skiepytis, patyrė didžiulį emocinį stresą, prarado pajamas kažkuriam laikui ir dabar priversti mokėti bylinėjimosi išlaidas, nes teismai kol kas jiems nepalankūs, tie žmonės vis dėlto atsilaikė ir išsaugojo svarbiausią dalyką - savo sveikatą.

- Nors iki šiol viešojoje erdvėje jie neretai nuteisiami žodžiu"antivakseris", ir takoskyra tarp jų ir „teisingųjų" neišnyko? Rašytoja Erika Drungytė, kalbėdama apie visuomenės susiskaldymą sako, kad Lietuvą suvienyti gali nebent tiesa. Jūs būtumėt linkęs jai pritarti?

- Dalis žmonių bėga nuo tiesos, nes gyventi iliuzijoje, kad esi saugus, gyventi režimu „viskas yra gerai" kur kas ramiau. Žmonės bijo išeiti iš komforto zonos, kad nesugriūtų įsivaizdavimas apie jį supantį pasaulį.

Pritariu Erikos žodžiams, kad tik tiesa mus gali išlaisvinti, tik tiesa mus gali suvienyti. Mano įsitikinimu, baimė sakyti, ką tu iš tiesų galvoji, baimė prarasti tai, ką turime - padėtį, prestižą, „elito" palaikymą, stabilias pajamas, susikurtą gerovę, - yra ne kas kita, kaip baimė būti žmogumi. Kita vertus, kai pagalvoji, bet kurią akimirką ir taip iš tavęs viską gali atimti, bet kurią akimirką gali visko netekti dėl negandos ar nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių.

Kai kurie pažįstami man sako: „Aš viską suprantu, bet kol kas nenoriu veltis, man reikia užsidirbti, kad padėčiau vaikams, kad nusipirkčiau butą..." O nepagalvoji, tokiems sakau, kad šitaip elgdamasis programuoji ateitį, kad po kiek laiko visa, ką tu šiandien sukursi, iš tavo vaiko gali būti atimta arba jis bus priverstas pats atiduoti dėl kažkokių valdžios sprendimų. Juk pamatai jiems klojami jau šiandien, o mes tiesiog bijome būti žmonėmis.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
360
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (190)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s