A.Puškino Lietuvoje tikrai bus mažiau

Atsitiktinis sutapimas

Kauno Aleksandro Puškino gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius, atsidusęs pasakė, kad jau pavargo atsakinėti į vis tuos pačius klausimus:

„Mokyklos pavadinimas turi tiksliai atspindėti esamą situaciją.

Mokyklos pavadinimo keitimo idėja tik atsitiktinai sutapo su dabartiniais įvykiais Ukrainoje. Planas keisti mokyklos pavadinimą kilo daug anksčiau. Gimnazija jau seniai ėjo tuo keliu, nes yra įtraukta į tinklą Lietuvos mokyklų, kurios priima mokyti užsieniečius ar iš užsienio sugrįžusius Lietuvos piliečius. Pas mus mokykloje mokosi 30-ies tautybių vaikai ir norime, kad mokyklos pavadinimas tiksliai atspindėtų realią situaciją.

Mokyklai A.Puškino vardą 1999 metais suteikė tuometinė Kauno miesto savivaldybės valdyba. Ne taryba, bet valdyba. Dabar tokio administracinio vieneto jau nėra. A.Puškino vardas suteiktas poeto gimimo 200-ųjų metinių proga ir tuo metu toks pavadinimas buvo logiškas mokyklai, kurioje ugdymas buvo organizuojamas rusų kalba. Pagrindinis tuometinis akcentas - mokykloje mokėsi rusakalbiai vietos gyventojai, kilę iš rusų tautybės ar mišrių šeimų, kur šeimose buvo kalbama rusiškai.

Dabar mokykloje ugdoma ir rusų, ir lietuvių kalbomis. Čia mokosi daug piliečių, kurių gimtoji kalba yra lietuvių. Tokie moksleiviai sudaro apie 50 proc. Turime 400 vaikų iš Ukrainos, iš Venesuelos lietuvių tautybės asmenys į Lietuvą grįžta. Ir iš Filipinų, Meksikos, Tailando vaikų turime. Iš Rusijos, Baltarusijos turime pabėgėlių. Ir iš Afganistano atvykusiems vaikams kas rytą sakome: „Salam Aleikum!" Turime mokinių iš Irano, Izraelio, čečėnų, kazachų, armėnų."

E.Griškevičius papasakojo, kad mokykloje iš viso mokosi 1465 mokiniai. Yra trys išlyginamosios klasės, kuriose pirmus metus vaikai mokomi tik lietuvių kalbos.

Nuomonių įvairovė

Tačiau žmonėms kyla klausimas - kam keisti mokyklos pavadinimą? Juk A.Puškino kūryba verčiama į daugelį pasaulio kalbų. Tai poetas, kuris garsus ne tik buvusiose sovietinėse respublikose. Tačiau E.Griškevičius atsakė, jog niekas nedraudžia laikytis tradicijų, minėti A.Puškino mirties, gimimo metines, deklamuoti jo poeziją:

„Ugdymas mūsų mokykloje vyksta dviem kalbomis - rusų ir lietuvių. Ateityje gal vyks ir ukrainietiškai. A.Puškino niekas neuždraus. Kaip niekas neuždraus ugdyti moksleivius rusų kalba. Ateityje galėtume vadintis Tarptautine gimnazija, nes tai labiau atitiktų mūsų realybę. Neketiname įžeisti nei rusų, nei kitų tautų, nėra jokios konfrontacijos. Tai nėra skubus pokytis. Naujas mokyklos pavadinimas įsigaliotų tik nuo rugsėjo pirmos dienos.

Bus įvairių diskusijų? Bus nepatenkintų? Man atrodo, kad demokratiniame pasaulyje ir turi būti nuomonių įvairovė, diskusijos. Ir Seimas kas ketverius metus keičiasi. O Kaunas yra demokratiškas miestas. Mūsų mokykla taip pat įsikūrusi ne kažkokiame užkampyje, bet pačiame miesto centre.

Mes su mokytojais apie mokyklos pavadinimo keitimą dar nekalbėjome, nes šis klausimas dar neaptartas savivaldybės Pavadinimų keitimo komisijoje. Diskusijos vyks viešojoje erdvėje, nematome jokių problemų. Ne kiekvienas valstybė gali pasigirti, kad ugdymas mokykloje organizuojamas ir rusų kalba. Net ne visi mūsų artimiausi kaimynai gali tuo pasigirti.

Duok Dieve, kad ir kitose užsienio valstybėse demokratija, vaikų ugdymas būtų tokio lygio kaip pas mus, Lietuvoje."

Istoriniai faktai

Jei keisti, tai keisti! A.Puškinas yra susijęs su Lietuva ir giminystės ryšiais. Manoma, kad Vilniaus Piatnickajos cerkvėje caras Petras pirmasis krikštijo A.Puškino senelį Ibrahimą Hanibalą. Markučių dvare tuokėsi ir gyveno A.Puškino jaunesnysis sūnus Grigorijus su žmona Varvara. Čia, Markučių parke, abu ir palaidoti.

Tačiau ne visi drįsta pasakyti savo nuomonę, ką galvoja apie A.Puškino vardo atsisakymą. Vilniuje veikiančio literatūrinio A.Puškino muziejaus direktorės pavaduotoja Marija Kanickaja nesutiko pasakyti savo nuomonės apie galimą muziejaus pavadinimo pakeitimą. Vilniaus A.Puškino gimnazijos direktorė Jelena Žurovska patikino mielai atsakysianti į klausimus, bet iš pradžių pasiūlė susisiekti su mokyklos steigėjos Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų ryšių specialistais ir gauti jų leidimą.

Žinant, kad Vilniaus miesto savivaldybė, vadovaujama Laisvės partijos vieno iš steigėjų Remigijaus Šimašiaus, riboja jos įstaigų vadovams galimybę duoti komentarus žiniasklaidai, A.Puškino gimnazijos direktorės pasiteiravome bent apie gimnazijos vardo istoriją.

„Prieš ką nors sakant, reikėtų išmanyti istorinį kontekstą, kuriame susikūrė Vilniaus rusakalbių diaspora, - priminė J.Žurovska. - Mūsų pasirinkimas (suteikti mokyklai A.Puškino vardą - aut. past.) buvo ne atsitiktinis ir priimtas prieš kelis dešimtmečius, kai visos mokyklos, turėjusios numerinius pavadinimus, keitė juos į naujus pavadinimus.

Mūsų mokykla Vilniuje veikė ir tarpukariu ir po Antrojo pasaulinio karo. Ją įsteigė rusų pabėgėliai nuo caro, nuo revoliucijų, nuo kruvino raudonojo teroro. Mokykla įsteigta 1904-1905 metais. O A.Puškino vardu pavadinta, nes A.Puškinas turėjo giminystės sąsajų su Vilniumi. Čia, Markučiuose, nuo seno veikia jo literatūrinis muziejus, Markučių dvare gyveno jo giminės.

Politika turi savo kainą, o kultūra yra amžina.

Dabar mūsų mokykloje mokosi daugiau nei 1200 moksleivių, o ateityje, kai daugėja ukrainiečių pabėgėlių, ji bus dar paklausesnė."

Komentuoja Radviliškio rajono meras, priklausantis Lietuvos žaliųjų partijai, Vytautas SIMELIS:

Ar nėra minčių Radviliškyje pakeisti A.Puškino gatvės pavadinimą? Kai paklausėte, iš tikrųjų, ko gero, A.Puškino vardo gatvė yra Radviliškyje. Bet tokia tik kelių namų, tokia mažytė gatvelytė. Tokios diskusijos, kad reikia keisti A.Puškino gatvės pavadinimą, Radviliškio rajono savivaldybėje nebuvo.

Jeigu manęs asmeniškai klausiate, iš principo aš esu iš viso nusistatęs prieš bet kokių gatvių pavadinimų keitimą. Radviliškio mieste turėjome Tarybų Sąjungos didvyrio, Antrojo pasaulinio karo dalyvio Vaclovo Bernotėno (1917-1978) gatvę, kurioje buvo šeši ar aštuoni namai. Prieš dvejus ar trejus metus pakeitėme V.Bernotėno gatvės pavadinimą į Tėvo Stanislovo gatvę, nes tėvas Stanislovas yra Radviliškyje gimęs. Dėl to pakeitimo žmonės, gyvenantys šioje gatvėje, patyrė daug vargo keisdami gyvenamosios vietos adresą. Žmonės buvo labai nepatenkinti.

O jei pasikeis laikai, tai ar vėl gatvių pavadinimus keisime. Ateina vieni - pakeičia seną pavadinimą. Ateina kiti - pakeičia naują pavadinimą. Aš nepritariu jokiems gatvių pavadinimams, kurie pagerbia tuo metu istoriškai aktualias asmenybes. Kam vadinti gatves kažkokių žmonių vardais, pavardėmis? Vadinkime Lauko gatve, nes anksčiau Bernotėno - Tėvo Stanislovo gatvė buvo Lauko gatvė. Duokime gatvėms laukų, rugiagėlių, pušų, ramunių pavadinimus - ir jų niekada nereikės keisti. O tai vieną dieną Kirovo vardu gatvę pavadina, o ryt gal Vašingtono ar Pekino. Koks vargas žmonėms savo adresus keisti - aš apie tai nė nekalbu.

Dabar yra Tėvo Stanislovo gatvė, o gal ateityje, jau niekas nežinos, kas jis buvo? Klausinės vieni kitų, koks čia Tėvas? Kieno tėvas? Kam jis Radviliškiui reikalingas?

Ir ko čia bijoti pasakyti savo nuomonę? Nesuprantu.