respublika.lt

Apie vaikų išnaudojimą tylėjęs L.Slušnys laukiamas svečias prezidentūroje (37)

2020 rugsėjo mėn. 17 d. 19:36:32
Daiva ALZYTĖ

„Kodėl esame priversti klausytis susitepusio psichiatro?", svarstė tėvų atstovai po šią savaitę prezidentūroje vykusio susitikimo. Jo metu buvo pakviestos įvairios organizacijos, kritikuojančios prezidento naujus Švietimo įstatymo siūlomus pakeitimus. Vaikų ugdymo ankstinimui nepritariančios organizacijos nemaloniai nustebo tarp prezidentūros pranešėjų pamatę vaikų psichiatrą Liną Slušnį. Tą patį, dėl kurio dalyvavimo prezidento komandoje dar rinkimų metu tėvai protestavo.

×
nuotr. 1 nuotr.
Vaikų psichiatras L.Slušnys. Stasio Žumbio nuotr.


Gitanas Nausėda siekia, kad priešmokyklinis ugdymas prasidėtų nuo 5 metų, o pradinis - nuo 6-erių. Taip pat prezidentas siūlo vaikams iš socialinės rizikos šeimų įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą.

Vaikų psichiatras L.Slušnys, šiemet Seimo rinkimuose dalyvaujantis su konservatoriais, yra tas pat žmogus, kuris dešimt metų tylėjo apie vaikų seksualinio išnaudojimo atvejus Švėkšnos specialiojo ugdymo centre. 2018 m. netinkamai teikė paslaugas savo pacientui ir dėl to buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, jam surašytas administracinių nusižengimų protokolas bei paskirta bauda. 2019 m. po skundo jis vėl buvo tikrintas Akreditavimo tarnybos. Tais pačiais metais skundas dėl šio specialisto buvo pateiktas ir Lietuvos bioetikos komitetui. „Vakaro žinios" gavo informacijos, jog L.Slušnys galimai yra baustas už neteisėtą asmens duomenų tvarkymą. Tačiau Asmens duomenų apsaugos inspekcija informacijos apie tai nekomentavo.

Vaikų psichiatras L.Slušnys aktyviai veikia Lietuvos mokyklose. Jo atstovaujama organizacija „Lions Quest" šalies mokyklose yra įgyvendinusi įvairius projektus, dažnai finansuojamus ES lėšomis. Galbūt todėl šios savaitės susitikime prezidentūroje L.Slušnys buvo pakviestas skaityti pranešimą „Ankstyvas ugdymas: ko norime iš vaiko, švietimo ir savęs?" Šis diskusijos punktas papiktino tėvus. Prieš susitikimą, šalia prezidentūros buvo surengtas nedidelis piketas. „Manau, tokie „patarėjai" kaip L.Slušnys, yra labai pakenkę Lietuvos vaikams. L.Slušnys, mano nuomone, žaloja vaikus, nukentėjusius nuo tėvų atstūmimo, viešai neigdamas tėvų atstūmimo, kaip reiškinio, egzistavimą. Manau, kad visokie „slušniai" neturėtų patarinėti Prezidentui jokiais klausimais", - kvietime į piketą rašė jo organizatorius Ramūnas Kvietkauskas.

Tai jau ne pirmas kartas, kai prezidento prašoma atkreipti dėmesį į šio specialisto reputaciją. Prezidento rinkimų kampanijos metu iniciatyvūs tėvai buvo surengę protestą, sužinoję, kad L.Slušnys yra G.Nausėdos rinkiminėje komandoje. Dabar matyti, kad L.Slušnio reputacija prezidentūrai netrukdo su juo bendradarbiauti ir toliau.

Kaip „Vakaro žinias" informavo prezidento patarėja Ieva Elenbergienė, „L.Slušnys dalyvauti diskusijoje apie prezidento siūlomus Švietimo įstatymo pakeitimus buvo kviestas, atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus rekomendaciją: „Šis specialistas bendradarbiauja su mokyklomis, kaip švietimo ekspertas dalyvauja įvairiuose projektuose."

Prezidentūrai neužkliuvo ir tai, kad kandidatų į Seimą kvietimas pasisakyti opiais tėvams klausimais yra puiki nemokama reklama.

Tėvų teisių ribojimas


Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas, apibendrinęs susitikimą prezidentūroje, sakė, kad Švietimo įstatymo pakeitimai yra susiję su tėvų teisių ribojimu. Toks ribojimas turi būti teisėtas, pagrįstas ir proporcingas, neriboti tėvų teisių labiau, negu reikia.

„Duomenys rodo, jog, pradėjus institucinį ugdymą anksčiau, socialinę riziką patiriančių šeimų tėvai nusišalina nuo vaiko ugdymo. Manytina, kad ši rizika yra universali, nes ir karjerą darantys ar į materialinį uždarbį orientuoti tėvai taip pat yra linkę nusišalinti nuo pareigos ugdyti savo vaikus, tai perkeldami švietimo sistemai. Tokiu būdu priešmokyklinio ugdymo ankstinimas gali neigiamai paveikti tėvų pareigų įgyvendinimo kokybę.

JTO Vaiko teisių konvencijos 8 str. nustato vaiko teisę į tapatybę. Darytina išvada, kad per ankstyvas institucinis ugdymas gali neigiamai paveikti vaiko tapatybės formavimąsi. Šiuo atveju tapatybė suprantama kaip tvarių vaiko ryšių su savo tėvais, broliais ir seserimis formavimąsi, kultūrinių tradicijų perėmimą, gimtąją kalbą. Anksti išleidus vaiką į institucinį ugdymą - kyla klausimas, kur bus jo tapatybės centras: šeimoje ar darželyje? Ne atsitiktinai pokario lietuvių emigrantai JAV sąmoningai neleisdavo vaiko į institucinį ugdymą, kad jis įgytų lietuviškos tapatybės šaknis.

Šias ir kitas rizikas (ne tik finansus) yra būtina įvertinti, sprendžiant, kada turėtų prasidėti privalomas institucinis ugdymas, nuo 5-erių ar 6 metų", - savo pastebėjimais po susitikimo pasidalijo teisininkas R.Aušrotas.

 

 

 

Parašykite savo komentarą:
  Skaityti komentarus (37)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
Daugiau

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi
(per 72 val.)

Daugiausiai komentuoti
(per 72 val.)

Dienos klausimas

Ar karantino metu dirbate?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar šiuo metu gyvenate fiziškai aktyvų gyvenimą?

balsuoti rezultatai
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

0 C

 -1 C

 

 -1 C

+1 +3 C

 0 +2 C

 

   0 +1 C  

0-3 m/s

  2-7 m/s

 

0-3 m/s

       

Valiutų kursai

USD - 1.2158 PLN - 4.5385
RUB - 91.1009 CHF - 1.0773
GBP - 0.8905 NOK - 10.3308

Nuorodos