respublika.lt

Apie švietimo sistemos pelėsį ir du kelius (29)

2019 balandžio 08 07:43:07
Irena BABKAUSKIENĖ

Klaipėdos Vydūno gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija BRUČKIENĖ buvo tarp tų pedagogų, kurie, įsikurdami Švietimo ir mokslo ministerijoje, bandė priversti valdžią kalbėtis su pedagogais. Šiandien mokytojai sunku pasakyti, ar streikuojantiems pedagogams duoti pažadai vėl nebus tik dešimtmečius trunkanti reformų imitacija.

×
nuotr. 4 nuotr.
Lilija BRUČKIENĖ. Irmanto Sidarevičiaus nuotr.

 

- Nuo mokytojų streiko praėjo daugiau nei trys mėnesiai. Kas pasikeitė?

- Atsirado naujų aspektų, kurių anksčiau nebuvo, - dalykinės sąjungos, asociacijos klausia mokytojų nuomonės apie pokyčius ir dalyvauja Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM), Nacionalinio egzaminų centro (NEC) bei kitų inicijuojamuose susitikimuose, atsiranda daugiau erdvės diskusijoms, jaučiamas visuomenės susidomėjimas švietimo problemomis. Gimsta bendruomeniškumo pojūtis - švietimo bendruomenė vienijasi, palaiko vieni kitus, inicijuoja oficialias peticijas, teikia siūlymus. Tiesa, toliau jau nuo valdininkų priklausys, ar tai neliks tik pokalbiais ir dokumentais. Džiugina tai, kad kai kurie nepasiteisinę pokyčiai sulaukia mokytojų pasipriešinimo. Pradeda keistis požiūris į bendravimo su mokytojais kultūrą - sunkus tai procesas, sulaukiantis ir neigiamų, kartais keistų reakcijų, bet jis būtinas, jeigu norime kurti bedradarbiavimo, o ne diktato praktiką.

- Ar ištesėtas bent vienas pažadas?

- Buvo pažadas paruošti patobulintą etatinio apmokėjimo modelį - kovo 1 d. ta tvarka patvirtinta. Buvo sukonkretintos valandos bendruomenei ir kvalifikacijai tobulinti. Padaugėjo valandų klasių vadovų veiklai. Aiškumo lyg ir daugiau. Galų gale buvo pripažinta, kad ankstesnis variantas turėjo daugiau trūkumų nei privalumų. Deja, darbas grupėse ir diskusijos parodė, kad nuomonės labai skiriasi, be to, viską lemia tai, kad (galima daryti tokią prielaidą) yra nurodymas pokyčius inicijuoti taip, jog nereikėtų papildomų lėšų. Panašu, kad prieš tai buvo stengiamasi sukurti visuomenei tik reformos iliuziją, ir dabar bet koks papildomų pinigų investavimas yra labai skausmingas. Sąlygos pagerėjo minimaliai, bet kol kas nepakeistos etatų/valandų (vadinasi, ir lėšų) skaičiavimo formulės mokykloms, tad jeigu neįvyks šitas pasikeitimas, rugsėjį vėl lauks sumaištis - naujoji tvarka reikalaus daugiau lėšų, o mokyklos jų negaus. Ar nepasikartos praėjusių metų situacija ir ar dėl nesutvarkytos įstatyminės bazės nebus apkaltinti mokyklų vadovai, neaišku. Pats patobulintas etatinio apmokėjimo modelis irgi turi labai daug trūkumų, pavyzdžiui, pradinių klasių mokytojams etatas skaičiuojamas su per daug pamokų, pasiruošimui ir darbų taisymui skirta gerokai per mažai laiko (ypač gimnazijos klasėse), skaičiavimas savaitėmis išvis neteisingas, nes per mokinių atostogas mokytojai tikrai nemažai dirba ir t.t.. Tie trūkumai nenoriai bus taisomi, manau, būtent dėl to, kad nesiruošiama realiai daugiau investuoti į švietimą.

- Vadinasi, pagrindinis streiko pasiekimas - nuversta švietimo ministrė?

- Tikrai ne. Niekas nenorėjo nuversti ministrės, tuo labiau trijų ministrų. Jie buvo atstatydinti ir tai yra politinis/taktinis sprendimas (arba žaidimas - priklauso nuo to, kaip į tai pažiūrėsime). Manau, premjeras Saulius Skvernelis tokį sprendimą priėmė tikėdamasis nukreipti visuomenės dėmesį nuo nevaldomos streiko situacijos ir galvodamas, kad taip atsiras pretekstas nebetęsti ir šiaip nelabai prasidėjusių derybų.

- Kokios streiko pamokos? Mokytojams. Visuomenei. Valdžiai.

- Pagrindinė pamoka mums visiems (mokytojams, dėstytojams, medikams, menininkams, teisėsaugos pareigūnams, darbininkams, senjorams ir t.t. ) - niekas niekada lengvai, be kovos nesikeičia, ypač jei taip žmonėms, turintiems galių, yra patogu, o pokyčiai reikalauja pastangų ir investicijų. Reikia atskirti demagogines kalbas nuo realių darbų ir aktyviai reikšti savo poziciją, jeigu yra matoma, kad valdžios atstovai neatlieka savo pareigų, piktnaudžiauja situacija, yra užstrigę stagnacinėje būsenoje, jeigu švaisto biudžeto lėšas imitacinėms reformoms. Dar labai reikia vienybės - jeigu viena socialinė grupė kyla į kovą, atskleisdama blogybes, visi kiti sąmoningi piliečiai turi palaikyti, o ne pasiduoti manipuliavimui ir skaldymui. Kuo didesnis bus visuomenės aktyvumas ir reiklumas, kuo daugiau viešos pozicijos išgirsime, kuo aktyviau vienysimės ir drąsiau kalbėsime, tuo mažiau erdvės politinei destrukcijai paliksime. Viešumas ir vienybė yra tos jėgos, kurios gali paveikti net labai neigiamas galios apraiškas. To mūsų visuomenei ir palinkėčiau.

- Ar nekeista, kad švietimo reformas ir toliau rengia tie patys žmonės, kurie pridarė klaidų ar net nesąmonių?

- Taip, tai labai keista situacija. Kol kas mūsų valstybėje asmeninė atsakomybė (ir tai retais atvejais) yra taikoma politinio pasitikėjimo vadovams ir jų komandoms. Tačiau neturime praktikos, įvykdę vieną ar kitą pokytį, išanalizuoti situacijos, atlikti tyrimus, nustatyti pokyčio poveikį, apskaičiuoti pridėtinę vertę arba nuostolius, išnagrinėti nesėkmių priežastis ir įtaką tolesnei visuomenės raidai, o tada atkreipti dėmesį į tuos strategus, kurie buvo atsakingi. Jeigu švietimo sistemoje dešimtmečiais vykdomos reformos tik blogina situaciją, tai gal priežasčių reikėtų paieškoti ir institucijose, kurios užsiima strategijų kūrimu ir komandų telkimu? Gal ten yra įsiveisęs slaptas pelėsis, kuris paskui apkrečia visa aplinkui ir neleidžia įsiveržti naujoms idėjoms? O jeigu dar pažiūrėtume, kiek yra įsikūrusių įvairių ŠMSM pavaldžių institucijų, kurių pagrindinė funkcija „įsisavinti“ lėšas ir paruošti „strategijų/pokyčių“ planus arba koordinuoti kartais visai beprasmius projektus, tai paaiškėtų, kur keliauja didžioji dalis lėšų ir kodėl jų vis pritrūksta mokytojams. Ir tokie programų, gairių kūrėjai keliauja iš vienos institucijos į kitą vis ką nors kuruodami ar koordinuodami, bet jų strategijos labiau primena tragedijas...

- Ar akmenukas į pedagogų daržą - dirbama prastai, nes mūsų mokinių pasiekimai gerokai atsilieka nuo Europos vidurkio - žeidžia?

- Tiesą pasakius, žeidžia, bet dėl visai kitų priežasčių. Dėl to, kad tokie teiginiai bando diskredituoti mokytojus ir atsakomybę nuo nesėkmingai dešimtmečiais reformas vykdančių valdininkų ir politikų perkelti ant ir taip daug dirbančių pedagogų pečių. Mes turime lyginti ne vieną kriterijų, o visą tų Europos šalių kontekstą - kokiomis sąlygomis yra dirbama: kiek mokinių vienu metu moko mokytojas, kiek savaitinių pamokų tas mokytojas turi, kokios yra mokinių ir mokytojų darbo ir poilsio sąlygos, kokios suteikiamos techninės galimybės tobulėti, į kokias žinias ir gebėjimus orientuotos bendrosios programos, kokia yra tėvų atsakomybė, kaip ir kiek keliama mokytojų kvalifikacija, kaip skatinama mokytojų kartų kaita, kaip investuojama į švietimą, kad ateitų jauni perspektyvūs specialistai ir t.t. Kai sąžiningai atsakysime į šituos ir daugelį kitų nepatogių klausimų, gal paaiškės, kad tokiomis sąlygomis, kokios yra dabar, mūsų mokinių pasiekimai neįtikėtinai geri.

- Kokią švietimo sistemos ateitį matote?


- Įžvelgiu du kelius. Jeigu nebus ryžtingų pokyčių, švietimas nugrims į bedugnę su savo sampratų, gairių, programų, projektų imitacijomis, nes už visų šitų skambių, bet tuščių žodžių yra senos, tvirtos ir galios jėgų palaikomos komandos bei didžiulės lėšos, kuriomis, oi, kaip nesinori su naujais (kitais) žmonėmis dalintis. Yra ir kitas kelias - viltingas, bet jam reikia naujų idėjų, drąsių žingsnių ir sąmoningo noro keistis. Švietimo sistema šiuo metu stoviniuoja kryžkelėje. Jeigu ne streikas, jau seniai būtų nulingavusi pirmuoju keliu...

Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Skaityti komentarus (29)
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.
  • VERTINIMAS: 2020 biudžetiniais metais Europos Sąjungoje buvo netinkamai išleisti beveik 4 mlrd. eurų, rodo antradienį paskelbtas Europos Audito Rūmų (EAR) vertinimas.
  • INVESTICIJOS: Vilniaus apskričiai praėjusių metų pabaigoje teko 18,119 mlrd. Eur, arba 75,7% visų Lietuvoje sukauptų tiesioginių užsienio investicijų Lietuvoje.
  • MOKESČIAI: Per šešis šių metų mėnesius TOP500 didžiausių mokesčių mokėtojų įmonių jau sumokėjo 3,6 mlrd. Eur mokesčių, arba 57 proc. palyginti su visa 2020 m. jų sumokėta mokesčių suma, rodo atvirų duomenų platformoje „Okredo“ skelbiami Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenys.
  • DELEGACIJA: Antradienį vakare į Vilnių atskrenda Taivano verslo delegacija, kuri domėsis investavimo galimybėmis Lietuvoje.
  • MIGRANTAI: Federalinės policijos duomenimis, nuo spalio 1 dienos iki spalio 24-osios į Vokietiją iš Baltarusijos atvyko 4 246 neteisėti migrantai.
  • KAPITALIZACIJA: Pirmadienį „Teslos“ kapitalizacija viršijo 1 trln. USD – tai pirma automobilių gamintoja ir septinta kompanija pasaulyje, kuriai pavyko peržengti šią ribą.
  • KETINIMAS: Lenkija ketina iki 10 000 padidinti savo karių skaičių pasienyje su Baltarusija. To priežastis – išaugęs neteisėtai sieną kertančių migrantų skaičius.
  • TYRIMAS: Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17– spalio 3 dienomis atliktos „Baltijos tyrimų“ apklausos duomenimis, suaugę Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki šiomis trimis institucijomis: bažnyčia (pasitiki 68 proc., nepasitiki 24 proc.), Prezidento institucija (66 proc., 26 proc.) bei savivaldybėmis (58 proc., 35 proc.).
  • DUJOS: Į Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą pirmadienį turėtų atvykti naujas dujų krovinys iš Trinidado ir Tobago – pirmas didelis dujovežis spalį prasidėjusiais dujų metais.
  • TERAPIJA: Dėl pandemijos nesmagiai besijaučiančius kauniečius Nacionalinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio dailės muziejus kviečia lapkričio 7, 21 bei gruodžio 4, 18 dienomis apsilankyti terapiniuose užsiėmimuose suaugusiesiems „Dailės terapija: kitu žvilgsniu į save ir meną“.
Daugiau

Dienos klausimas

Kaip manote, ar policijai rengiant reidus parduotuvėse, sumažėjo bandymų patekti ten su svetimu GP?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar Prezidentas G. Nausėda vetuos įstatymą dėl testavimo apmokėjimo iš darbuotojų kišenės?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti
Šiandien Rytoj   Poryt

 

   

+5 +11 C

+10 +12 C

 

+7 +10 C

+9 +12 C

+11 +13 C

 

+10 +12 C

0-10 m/s

0-9 m/s

 

0-6 m/s