Apdovanoti išvarytieji talentai

Vakar Prezidentūroje antrą kartą surengti „Globalios Lietuvos apdovanojimai 2013“. Pagerbti Lietuvos emigrantai ir kiti asmenys, daug pasiekę versle, moksle, kūryboje ir prisidėję prie šalies pozicijų stiprinimo pasaulyje. Gaila, kad pati Lietuva per daugiau nei 20 Nepriklausomybės metų nepadarė nieko, kad tūkstančiams protingų, verslių, kūrybingų tautiečių nereikėtų palikti Tėvynės.

Apdovanojimus inicijavo Užsienio reikalų ministerija, sukūrusi prieštaringai vertinamos „Globalios Lietuvos“ strategijos įgyvendinimo planą, viešoji įstaiga „Versli Lietuva“ ir organizacija „Globalios Lietuvos lyderiai“, įvardijanti save lietuvių profesionalų diaspora.

Iš viso apdovanojimams buvo nominuoti 43 asmenys iš 13 pasaulio šalių. Jie pagerbti už Lietuvos eksporto skatinimą, investicijų pritraukimą, jaunimo lyderystės skatinimą, patirties sklaidą, šalies vardo garsinimą ir viso gyvenimo nuopelnus.

Netikėtai atsirado ir dar viena - „Globalaus Lietuvos talento“ - nominacija, kurios laureate tapo olimpinė čempionė Rūta Meilutytė, meistriškumo viršūnių pasiekusi besitreniruodama Didžiojoje Britanijoje.

Apdovanojimą už Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje iš šešių nominantų pelnė akordeonistas Martynas Levickis, šiuo metu gyvenantis ir besimokantis Didžiojoje Britanijoje. Už viso gyvenimo nuopelnus apdovanotas kardinolas Audrys Juozas Bačkis.

Nugalėtojais taip pat pripažinti verslininkė iš JAV Angelė Kavak, kurios įmonė pirmoji JAV rinkai pristatė lietuviškus maisto produktus, į Lietuvą „Barclays“ ir „Western Union“ investicijas pritraukti pagelbėjusi Sintija Paski (Cynthia Pasky) iš JAV, puslaidininkių lazerių laboratoriją Lietuvoje atidarę broliai Augustinas, Dominykas ir Kristijonas Vizbaros, Lietuvoje šiuo metu gyvenantis ir kuriantis švedų vertėjas, publicistas ir filmų kūrėjas Jonas Ohmanas, medikas iš Izraelio Josefas Presas (Josef Press).

Tarp nominantų buvo ir valdžios įsteigtų įstaigų esamų ir buvusių vadovų, kurie už savo darbą gauna solidžius atlyginimus iš mokesčių mokėtojų kišenės. Viena iš jų, agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinė direktorė Milda Dargužaitė buvo apdovanota už jaunimo lyderystės skatinimą.

- Ar „Globalios Lietuvos“ strategija gali padėti susigrąžinti emigrantus? - „Respublika“ klausė migracijos eksperto Dainiaus PAUKŠTĖS.

- Tikrai ne, nes akivaizdu, kad kuriant „Globalią Lietuvą“ įdomūs buvo tik tie žmonės, kurie išvažiavę, o kol tie protingi ir kūrybingi žmonės buvo čia, valdžia jų nematė ir nesidomėjo, kas jiems gerai, kas blogai. Mano galva, akcentai dedami ne į tuos taškus, į kuriuos vertėtų, ir ta „Globali Lietuva“ yra netgi kenksminga programa, nes kalba apie Lietuvos perkėlimą į kažkokią virtualią erdvę, neturi nieko bendro su fiziniu šalies pavidalu. Bet įdomiausia, kad ji vykdoma už Lietuvoje likusių, čia dirbančių ir mokesčius mokančių žmonių pinigus.

Nesuvokiamas elementarus dalykas: emigracijos vidurkis pasaulyje yra 3 proc., o Lietuvoje - 18 proc., t.y. šešis kartus didesnis.

- M.Levickis pripažino, kad jeigu nebūtų išvykęs, būtų pasilikęs „balos vaiku“. Pas mus pati sistema žlugdo tuos, kurie išsiskiria protu, talentu, veržlumu?

- Nereikia toli ieškoti - pasižiūrėkime, tose pačiose valdžios partijose kiek yra jaunimo? Vis tie patys žmonės, 20 metų nagais ir dantimis įsikabinę į savo postus. Tas pats ir kitur. Akivaizdu, kad talentas M.Levickis būtų prasimušęs, jeigu būtų patekęs ir į tą normalų, 3 proc., emigracijos srautą. Blogiausia, kad mūsų srautas toks didelis, jog išvyksta ne tik pasiruošę žmonės, bet ir visi, kurie nusivylę Lietuva. Lietuva elementariai išplaunama, o mes dar tuo džiaugiamės. Nežinau, kada atsipeikės mūsų valdžios žmonės. Tikėjausi, kad naujoji Vyriausybė, įvertinusi „Globalios Lietuvos“ programą, pamąstys apie tuos dalykus.

- Bet vežimas rieda toliau?

- Taip. Vyriausybė buvo davusi pavedimą sukurti ekonominės migracijos politikos strategiją, bet jos juodraštis atgulė stalčiuose ir iki šiol tylu, kad yra tokia programa, kuria galėtų vadovautis valstybės institucijos ir socialiniai partneriai. Nes „Globali Lietuva“ yra darbas ne Lietuvai, o iš Lietuvos.

- Teigiama, kad dabar jau iš emigracijos daugiau tautiečių grįžta, ar tai ne viltis, kad situacija ima keistis?

- Tai tik rodo, kad žmonės taip yra pagavę tą emigracijos vėją, jog išlekia neturėdami aiškaus tikslo, bando įsitvirtinti vienur, kitur, o kai nepavyksta, priversti sugrįžti.

- Žmonės, kuriems šis tas užsienyje pavyksta, dažnai sako, kad nori grįžti į Lietuvą, bet dar ne dabar, o kai ji taps modernia europietiška valstybe. Kas, jei ne jie, tokią valstybę gali sukurti?

- Valstybę reikia statyti, tai daro žmonės. Kita vertus, aš jau įsitikinau, kad valdantysis elitas, kuris mainosi valdžia kas keleri metai, niekada nesiims žygių, kad emigracija sumažėtų ir išvykusieji grįžtų, dėl vienos paprastos priežasties - sugrįžusiems emigrantams tiek makaronų neprikabinsi, kaip vietiniams. Jie paragavę kitokio gyvenimo, matė, kaip tvarkosi Vakarai, ir akivaizdu, kad dabartinis elitas per rinkimus prarastų valdžią arba rinkimai vyktų kasmet, kol ateitų tokie politikai, kurie iš tiesų imtųsi spręsti valstybės reikalus.