Graži advokatės L.Meškauskaitės silpnybė

Priminsiu, kad advokatė yra viena iš tos retųjų „giminės", kuri pandemijos sąlygomis drįso prieštarauti oficialiai nuomonei, nesiskiepijusiųjų nuo COVID-19 persekiojimą vadinusi tiesiog rūšiavimu, psichologiniu teroru ir nusikaltimu prieš visuomenę.

Piešimas, kelionės, anot L.Meškauskaitės, ir yra savotiška savigyna nuo panašių problemų, - laikina, bet graži saviapgaulė.

Piešti ant šilko advokatė pradėjusi prieš dešimt metų, grįžusi iš Madeiros, norėdama pasidalinti nepaprastu gamtos grožiu ir spalvomis. Pirmoji jos darbų paroda įvyko 2014 metais, o 2015 m. Vilniaus universiteto Botanikos sode buvo parodyta kolekcija „Šilko pieva". Skarelių raštai skiriančiam tipiškas pasaulio kraštų spalvas išduotų autorę buvojus ne tik Madeiroje, bet ir Meksikoje, Seišeliuose, Madagaskare ir kitur.

Atidarydama parodą jos iniciatorė Seimo narė Agnė Širinskienė pajuokavo, kad turėtų deklaruoti interesų konfliktą, nes esanti sena ir slapta L.Meškauskaitės kūrybos gerbėja, besižavinti jos kūriniais, kurie patraukia kruopštumu, išradingumu.

Pasak parlamentarės, be Dievo dovanos, be kūrybinės gyslelės negalėtum nutapyti tokių nuostabių šilkų.

Vitražo galerijos sienas puošia L.Meškauskaitės mišria technika piešinių ant šilko pagrindu tapyti paveikslai ir skarelės, sunku nusukt akis nuo šilko suknelių, modeliuotų bene paties garsiausio lietuvių drabužių dizainerio Juozo Statkevičiaus (2018 m. bendras jųdviejų projektas „Šilko kodas") bei Vilniaus kolegijos studentų. Raštų, ryškių spalvų ir ornamentų okeanas... „Piešimas yra mano silpnybė", - sako L.Meškauskaitė.

Ji sakė niekada gyvenime nebūtų pagalvojusi, kad bus menininkė, nors visuomet buvusi žmogumi „prie meno". Nors nedetalizavo, tačiau, pasirodo, yra sukūrusi keletą dainų (muziką bei žodžius), literatūros kūrinių, na, o jos meilė teatrui, kaip ir „Keistuolių teatro" aktoriui Dariui Auželiui, manau, daugeliui yra gerai žinoma.

„Advokatas pirmiausia yra svetimų problemų sprendėjas, - kalbėjo L.Meškauskaitė, - o kai jis tą darbą dirba ištisus dešimtmečius, savaime suprantama, problemų prisikaupia labai daug.

Nori nenori jos ima varginti dar ir dėl to, kad nuolat turi elgtis pagal tam tikras taisykles. Negali apeliacijos surašyti laisva forma ar eilėmis, - turi surašyti dokumentą pagal nustatytą formą. Tai sudėtingas protinis darbas ir baisiausia yra ta aplinkybė, kad gali įdėti daug proto, daug žinių ir vis tiek neišspręsti tos problemos, nes pas mus, deja, teisėsaugos srityje yra daug spręstinų dalykų, kuriuos galbūt kada nors išriš laikas.

Taip advokato darbas tampa kaip didelė problemų kupra, kurią nori nusimesti.

Mano tapyba yra gelbėjimasis nuo savo profesijos. Kadaise gelbėjausi mokslu, prieš 10 metų ėmiau gelbėtis menu, norėdama neigiamas emocijas paversti teigiamomis, - vis dar esu kvaila idealistė, norinti pakeisti pasaulį".

Viena pirmųjų pastebėjusi L.Meškauskaitės gabumus ir paskatinusi piešti buvo žinoma dailininkė Ramunė Vėliuvienė. Ji prisipažino esanti nustebinta menininkės pažangos, besiskleidžiančios temų, idėjų, spalvų fontanais.

„Supratau, kad kopijos ir šablonai - ne man. Kiekvieną kartą piešiant, minčių daugiau nei ornamentų, jausmų - daugiau nei dažų spalvų", - tarsi atitardama savo įkvėpėjai parodos anotacijoje byloja šilkinių paveikslų autorė, laisvalaikio pomėgį pavertusi kūrybiniu aktu.

Šiandien pristatydama L.Meškauskaitę akimirksnį net sudvejotum, kaip ją geriau, tiksliau įvardinti: menininke ar advokate. Ji yra įgijusi meno kūrėjos statusą, ji - Lietuvos tautodailininkų sąjungos Vilniaus skyriaus narė.

Paroda Seimo Vitražo galerijoje veiks iki gegužės 8 dienos. Penktadieniais nuo 11 val. iki 15 val. įėjimas į parodą laisvas per Pirmuosius rūmus, tik būtinai su asmens dokumentu.