respublika.lt

Adventas šiais laikais suprantamas klaidingai

visas tekstas

(0)
Publikuota: 2019 gruodžio 03 12:16:19, Edita SIAVRIS
×
nuotr. 11 nuotr.
Stasio Žumbio nuotr.

Nors aplinkui jaučiamos šventinės nuotaikos ir linksmybių dvasia, gyvename advento laikotarpį, kuris primena, kad turėtume nurimti ir sužadinti savyje dvasinį alkį. Juk visapusiškai sotus žmogus nieko nebesiekia. Tad kaip prasmingai išgyventi advento laikotarpį?

 

Svarbiausia - santūrumas

Nors adventas - susikaupimo metas, bet aplinkui matome priešingą atmosferą. Šiuo metu tenka užbaigti daug projektų, pripirkti dovanų, sukurti ypatingą švenčių stalą.

„Jau ir eglė papuošta, veikia mugės, kalėdiniai kvapai. Bet to senovėje nebuvo. Atvirkščiai, žmonės keturias savaites valydavo organizmą. Tokią tradiciją padiktavo pati gamta, juk advento laiku mūsų protėvių ūkis lemdavo žmonių elgesį: karvės užtrūksta, vištos nededa, kiaulę pjauna tik prieš pačias Kalėdas. Taigi žmonės savaime išsivalydavo.

Žmonės senovėje labai daug raugindavo daržovių, grybų. Būdavo pilna kamaraitė statinių su raugintais produktais. Taip pat daug džiovindavo vaisių, uogų. Tie, kurie gyvendavo pamario krašte, džiovindavo mažas žuvytes. Visa tai buvo atsargos, kurias žmonės valgydavo ir advento metu“, - pasakojo Vilniaus etninės kultūros centro kultūrinių veiklų koordinatorė ir organizatorė Marija Liugienė. Tai, ką suvalgo žmogus, turi didelės įtakos jo psichikai, būtent dėl to žmonės nevalgydavo gyvulinių produktų, mėsos.

Šiais laikais visuomenė pasninkauja su lašišų kepsniais ant stalo, sušių rinkiniais pietums ar varškės apkepu vakarienei. Ar tai pasninkas? M.Liugienė akcentuoja, kad svarbiausia - santūrumas. Kuo maistas paprastesnis, tuo jis geresnis. „Anksčiau būdavo praktika, kad mišrainei - tik trys ingredientai ir viskas. Ne todėl, kad nebūdavo kitų produktų, o todėl, kad daug dedant produktų, jie gali tarpusavyje nederėti. Taigi pavalgius tokio maisto, viduje kyla chaosas.

Šiuolaikiniai žmonės pratę, viską kuo mandriau padaryti. Tai, drįsčiau pasakyti, ne amžiaus privilegija, o liga. Nes mes lepiname savo liežuvį. Virškinimo traktui - tai nieko gero“, - šypsojosi M.Liugienė.

Advento metu žmonių elgesys išlikdavo labai santūrus, jokių pasilinksminimų. Tik dzūkai, anot pašnekovės, neištverdavo, jie rinkdavosi į talkas, pavyzdžiui, kopūstų pjaustyti raugimui, plunksnų plėšyti, verpti. Nenuostabu, kad dzūkai labiausiai išlaikę ir vadinamąsias advento dainas - apie obelėles, grūšias, kiškelį.

„Mūsų senoliai prisiimdavo tiesioginę atsakomybę už tai, kas vyksta aplink. Diena vis trumpėja, galbūt ateis laikas, kai saulė iš viso nepatekės? Žmogus mąsto: ar teisinga mano laikysena, kaip turiu elgtis, kad jeigu nepadėčiau, tai bent nepakenkčiau didžiajam virsmui? Tada žmogus medžių nekerta, malkų neskaldo (tie darbai tarsi naikina visumą), grąžina skolas, atsiprašo visų.

Mes turime atsinaujinti, tą senovės žmogus ir darydavo. Kūčių vakarą eina į pirtį, pasikeičia marškinius ir už stalo jau sėdasi visiškai kitas“, - aiškino M.Liugienė.

Senovėje šventės būdavo ir dvasios, ir kūno puota. Kai pasninkauji, tai Kalėdų pyragas kvepia ypatingai.

Turime nurimti savyje

M.Liugienė pataria, - pasninkaukime, jeigu ne religiniais sumetimais, tai dėl savo sveikatos. Advento laikotarpiu turėtume peržiūrėti savo būdą, persvarstyti savo santykius su kitais. Juk sielos gilumoje kiekvienas žino, ką jis daro ne taip. Galbūt reikėjo nutylėti, neapkalbėti ir panašiai...

Advento vainiko, kurį pina ir turi savo namuose dažnas lietuvis, paprotys atėjęs iš Mažosios Lietuvos. M.Liugienė tikino, jog senovėje didinamas vainiko žvakių skaičius reiškė šviesos kompensaciją, saulės laukimą. „Vainikas yra amžinybės simbolis - jis neturi nei pradžios, nei pabaigos. Tačiau jei advento vainikas yra be prasmės, tai jis tik dekoracija. Anksčiau nieko žmonės nedarydavo dėl dekoracijos, viskas turėjo giluminę, apeiginę prasmę“, - tikino pašnekovė.

Kunigo Algirdo TOLIATO komentaras:

Advento laikotarpiui reikėtų nurimti ir paklausti savęs, o kas man vis dėlto yra svarbiausia? Žinoma, dabar - šventinės nuotaikos, visa tai yra gerai, bet nepraraskime ir kitos, adventinės, pusės. Sielos šventės.

Pasninko pagrindinė prasmė ir tikslas yra sužadinti žmogui alkį. Kai esi sotus, tada nieko nesinori ir nieko nebereikia. Kai esi alkanas, esi ieškantis. Iš čia ir simbolis - trys išminčiai keliauja paskui Kalėdų žvaigždę. Juos veja alkis, smalsumas. Taigi į pasninką nereikėtų žiūrėti labai materialiai. Pasninkas gali būti ir diena be interneto, tą laiką skiriant savo šeimai, draugams. Pasninko tikslas nėra savęs kankinimas, tai laukimo sužadinimas. Žmonės, ieškodami kitokių valgių, net nepajaus alkio, nes tiesiog pasimaitins kitaip, ne mėsiškai. Tada ir bus prasilenkta su pagrindiniu tikslu - sukurti alkį. Galite tiesiog neprivalgyti sočiai. Kiekvienas galite atrasti sau tai, kas jus labiausiai paveikia.

Advento laike jūsų mokytojas galėtų būti gera, dvasinga knyga. Kitam tai gali būti dalyvavimas pamaldose. Mokytojas visada atsiras, kai mokinys bus pasiruošęs. Didžiausios civilizacijos subyrėjo, nes, kai žmonės būna persisotinę, tuomet prasideda degradacija.

Nežinote, ką valgyti per adventą? Štai pora pasiūlymų

Barščiai su ausytėmis. Jums reikės 1 kiaušinio, 1 svogūno, 1 burokėlio, 1 stiklinės kvietinių miltų, aliejaus, pusės stiklinės vandens, šiek tiek grybų (gali būti virti) grybų nuoviro, prieskonių. Pasidarykite tešlą iš miltų, kiaušinio, vandens, į ją įpilkite šlakelį aliejaus. Tuomet sumalkite grybus ir pakepinkite juos keptuvėje kartu su supjaustytais svogūnais. Iš tešlos darykite mažus virtinukus su grybų mase. Barščiams jums reikės grybų nuoviro, dar įpilkite šiek tiek vandens, prieskonių, druskos, įdėkite juostelėmis sutarkuotą burokėlį, virkite 5-10 min. Virtus virtinukus valgykite su barščiais.

Grikių blynai. 1 morka, 1 svogūnas, 2 kiaušiniai, 3 šaukštai miltų, pusė paprikos, aliejaus, 50 gramų grikių, pipirų, druskos pagal skonį. Pirmiausia išvirkite grikius, morką su svogūnu ir paprika supjaustę pakepinkite ant aliejaus. Tuomet grikius sumaišykite su keptomis daržovėmis, įmuškite du kiaušinius, tris šaukštus miltų, šiek tiek vandens, druskos, pipirų. Kepkite, skanaus.

Ar žinojote?

Pirmą advento vainiką įžiebė Hamburgo našlaičiai XIX a. - mieste, kur tuomet buvo daug vaikų, augančių be tėvų. Neturėdami namų, jie elgetaudavo ir miegodavo gatvėse, o nepriteklių prispausti neretai tapdavo nusikaltėliais ir patekdavo į kalėjimą.

Tokiais vaikais pradėjo rūpintis jaunas evangelikų bažnyčios pastorius Johanas Heinrichas Vichernas (Johann Heinrich Wichern) (1808-1881). Per adventą jis su globotiniais rinkdavosi pasimelsti, o vieną kartą sugalvojo, kad nuo gruodžio pirmos dienos kiekvienas vaikas uždegs po spalvotą žvakutę. Atėjus Kalėdoms ant medinio rato degė dvidešimt keturios žvakutės.

Vaikams tai patiko, todėl nuo 1851 metų jie patys pradėjo vainiką puošti eglės šakomis - gyvybės simboliu. Bėgant metams liko tik keturios žvakės, atitinkančios keturis advento sekmadienius.

Patiko straipsnis? Leisk mums apie tai sužinoti. Nepamiršk pasidalinti Facebook!
L
0
F
Parašykite savo komentarą:
 
Komentuoti
Respublika.lt pasilieka teisę pašalinti nekultūringus, keiksmažodžiais pagardintus, su tema nesusijusius, kito asmens vardu pasirašytus, įstatymus pažeidžiančius, šlamštą reklamuojančius ar nusikalsti kurstančius komentarus. Jei kurstysite smurtą, rasinę, tautinę, religinę ar kitokio pobūdžio neapykantą, žvirbliu išskridę jūsų žodžiai grįždami gali virsti toną sveriančiu jaučiu - specialiosioms Lietuvos tarnyboms pareikalavus suteiksime jūsų duomenis.

Dienos klausimas

Ar A.Anušauskui atsisakius ministro kėdės reikėtų svarstyti L.Kasčiūno kandidatūrą?

balsuoti rezultatai

Apklausa

Ar galvojate emigruoti iš Lietuvos?

balsuoti rezultatai

Respublika
rekomenduoja

Labiausiai
skaitomi

Daugiausiai komentuoti

Orų prognozė

Šiandien Rytoj Poryt

-2 +2 C

-1 +4 C

-2 +4 C

+3 +8 C

+5 +10 C

+5 +9 C

0-3 m/s

0-3 m/s

0-5 m/s