7-erių Emilija padovanojo šventę nelaimingiems vaikams

Šiandien nemažas būrys uostamiestyje gyvenančių likimo nuskriaustų vaikų patirs mažą kalėdinį stebuklą. Prie vienoje įstaigoje papuoštos eglutės susirinkusius tėvų neturinčius mažuosius klaipėdiečius aplankys Kalėdų Senelis. Ir atvyks jis ne tuščiomis rankomis, o nešinas dovanų maišu.

Tačiau nedaug trūko, kad šis būtų tuščias, nes įstaigos biudžete pinigų vaikų dovanėlėms neliko. Jos darbuotojai įstengė suorganizuoti tik Kalėdų Senelio apsilankymą ir pasveikinimą.

Suaugusiųjų kalbas, kad šioje įstaigoje gyvenantys vaikai liks be dovanų, nugirdo ir vieno pajūrio verslininko anūkė - kitų metų pradžioje aštuntąjį gimtadienį švęsianti Emilija. Po to vyrui sunkiai sekėsi paaiškinti mergaitei, kaip pas vaikus Kalėdų Senelis gali atvykti be dovanų. Viskas baigėsi tuo, kad Emilija išsitraukė taupyklėje laikytus savo pinigus ir paprašė senelio padėti jai nupirkti minėtiems vaikams dovanėles.

Už mergaitės sutaupytus daugiau nei 200 eurų nupirkta 70 nedidelių dovanėlių, kurios šiandien ir bus įteiktos likimo nuskriaustiems vaikams. Tai padaryti Kalėdų Seneliui padės ir pati Emilija. Susisiekus su mergaitės seneliu, šis kategoriškai atsisakė, kad būtų paviešinti visi kiti Emilijos duomenys, išskyrus vardą. Anonimiškumo pageidavo ir pats verslininkas.

„Kodėl nenorite, kad žmonės sužinotų, kas padarė iš tiesų gražų ir gerą darbą?“ - „Vakaro žinios“ paklausė klaipėdiečio.

- Mano nuomone, gerus darbus darantys žmonės, kad ir kokie tie geri darbai būtų, neturi jais girtis. Juk tikslas yra padaryti gerą darbą, o ne tai, jog apie jį visi sužinotų. Mane labiausiai džiugina, kad maža mergaitė turi tiek gerumo ir užuojautos kitiems. Nesunku atiduoti tūkstantį eurų, kai turi milijoną. Tačiau visai kas kita, kai atiduodi visus savo pinigus, kuriuos tu taip ilgai taupei ir norėjai skirti sau. Rytoj prie papuoštos eglutės Kalėdų Senelis ir mano anūkė pradžiugins 70 vaikų.

Aišku, dovanėlės bus kuklios, bet jos bus iš visos vaikiškos širdelės.

O svarbiausia, kad našlaičiais tapę ir tėvų šilumos nejaučiantys vaikai, kuriems ir taip gyvenimas negaili sunkumų bei išbandymų, nepasijus tarsi atstumti. Juk nesunku įsivaizduoti, kaip jaučiasi vaikas, negavęs iš Kalėdų Senelio jokios dovanėlės. Skaudu, kad mūsų valstybėje vis dar taip žiūrima į tokius vaikus ir taip su jais elgiamasi. Kalbame apie planus visus vaikus aprengti tautiniais kostiumais, o užmirštame, kad žmogų puošia ne drabužiai.

- Kuo arčiau Kalėdos, tuo daugiau kasdien pasirodo įvairiausių pranešimų apie nuveiktus gerus darbus?..

- Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad jie apskritai yra daromi. Aišku, šiek tiek nesmagu, kai matoma, jog viskas daroma ne tik dėl gerumo, bet ir turint kitų tikslų. Vieni nori viešai pasigirti, kokie yra geri, kiti - gražūs ir turtingi, treti - negailintys pinigų labdarai. Tačiau visa tai yra paties žmogaus „vidinis“ reikalas. Kita vertus, tegu giriasi, jei jam to norisi. Svarbu, kad būtų ne tik tuščiai kalbama, bet ir realiai daroma. Aš maniau, kad tikrasis gerumas yra daromas tyliai. Kuo jis tylesnis, tuo didesnis džiaugsmas tavo paties širdyje.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“