Žmonės gaili griaunamo Šeškinės turgaus

Ką jie daro?

Redakcija gavo sostinės gyventojos Mildos (pavardė redakcijai žinoma) laišką, kuriame ji baisėjosi tuo, jog naikinimas ilgus metus sėkmingai veikęs ir tiek pardavėjams, tiek pirkėjams labai patogiu buvęs Šeškinės turgus.

„Neįmanoma ištverti tokios neteisybės, nes valdžioje esantys parazitai naikina Šeškinės turgų, kuris gyvuoja gal jau 40 metų! Bent jau aš, kiek gyvenu šiose apylinkėse, jame lankausi. Jis tikrai buvo labai populiarus, visada pilnas žmonių iš aplinkinių rajonų.

Ir, kas svarbu, tikras, nes jame prekiavo ne vien perpardavinėtojai, bet ir sodininkai, daržininkai atveždavo savo gėrybių. Moterėlės net iš Maišiagalos atvažiuodavo su savo mazgeliais, nes autobusas stoja prie poliklinikos, rinkėjai pardavinėdavo uogas ir grybas. Ten ir medų pirkdavau, ir kiaušinių, jau pažinojau tuos žmones", - pasakojo moteris.

Pirmieji pavojaus varpai suskambo rudenį, kai buvo nugriauta viena prekystalių eilė.

„Man kilo įtarimų, todėl paskambinau seniūnui pasiteirauti, kas čia bus. Jis mykė mykė, kad kažką tvarkys, kad žiūrės ir t.t. Šiomis dienomis įsibėgėjo baisingas viso Šeškinės centro remontas - visur kloja naują dangą, plyteles, gal kiek žolės ir liks, bet ne faktas.

O prekystalių visai neliko, keli žmogeliai glaudžiasi kampuose, purve, - toliau įspūdžiais dalinosi Milda. - Nuėjau nusipirkti gėlių namams. 20 metų pas tą patį žmogų perku, tai jis papasakojo, kad jokio naujo turgaus neįrengs ir prekiautojai bus tiesiog išvaryti.

Ėjo visi kalbėti su seniūnu, bet niekas nekreipia į juos dėmesio ir niekam jie neįdomūs. Tik dar uoliai renka mokestį, nors sąlygų - jokių. Paprašiau duoti telefoną, kad vėliau galėčiau susirasti, kur jis prekiaus, o jis ir sako: tai parduosiu viską ir baigsiu prekybą.

Įsivaizduojat, iš kiek žmonių jie atima duoną - vieni iš to gyvena, kaip tas gėlininkas, kiti papildomai prisiduria. Kad tokie kaip aš turės važiuoti į Kalvarijas salotų saujos ar obuolių, tai niekam nerūpi (nors tose Kalvarijose vien perpardavėjai lenkiškos produkcijos), bet kiek žmonių neteks pragyvenimo šaltinio! Tie valdžios glušai, jokio naudingo darbo nedirbę, nesupranta, kaip žmonės gyvena, ir dabar jau visiškai įžūliai daro, ką nori, nemato reikalo net pavaidinti, kad rūpinasi, ir negirdi, kas jiems sakoma.

Bus čia plytelių hektarai ir keli suoliukai, o žmonės nesvarbu. Bet juk tai skandalas - panaikinti tokį objektą. Niekada niekas labai nesuko galvų dėl paprastų žmonelių, na bet jau taip įžūliai irgi nesielgdavo, atrodo, kad Vilnius - tai to Valdo Benkunsko (Ben Ladeno) privati valda, o mes čia visi - kampininkai."

Blogai ir... dar blogiau

Nuvykus į turgų, tiksliau į vietą, kur jis buvo, vaizdas nenudžiugino. Vietoje paviljonų - tvoros, o keletas prekeivių kepa saulėje arba bando rasti pavėsį prie dar išlikusių pastatų. Tad nenuostabu, kad ir kalbintų prekeivių, pasak kurių, vietoje turgaus gali atsirasti ne tik alėja, bet ir pora gyvenamųjų namų, nuotaikos buvo prastos.

Nenorėjusi prisistatyti moteris pasakojo, kad prekiauti atvyksta iš Sudervės, bet jeigu turgaus nebeliks, su prekyba, tikėtina, teks baigti. „Ne vienerius metus čia prekiauju, tad nežinau, ką reikės daryti toliau. Iki Kalvarijų turgaus važiuoti man per toli, o panašių į Šeškinės turgų aplinkui nėra. Blogai, kad valdžia taip su žmonėmis elgiasi ir visiškai jų nepaiso", - bendrą nuomonę išsakė pardavėja.

Prekiautojas Ričardas į problemą žvelgė plačiau. „Man skirtumo nėra kur prekiauti, nes aš moku ir išauginti, ir parduoti. Turiu ūkininko pažymėjimą, todėl galiu prekiauti Kalvarijose, Halės turguje ar čia pat stotelėje. Bet tokių nėra daug. Kol turgus veikė, atvažiuodavo 10 ūkininkų.

Jį nugriovus liko du, nes kiti, manau, moka tik išauginti, bet ne parduoti, tačiau apie juos niekas nepagalvojo, - svarbų momentą įvardino vyras. - Jie čia sumokėdavo 2 eurus už staliuką ir per savaitgalį parduodavo tai, ką užaugindavo, todėl tikrai nevažiuos į Kalvarijų turgų, kur vieta kainuoja 800 eurų per mėnesį ar į Halės, kur tektų sumokėti 200 eurų, nes jiems stacionarių vietų ar kioskų nereikia. Jiems reikia to, kas buvo Šeškinėje, bet tai iš jų atėmė."

Optimizmu netryško ir gėlėmis prekiaujantis Romualdas. „Sprendimas - naikinti tiek metų veikusį turgų - yra blogas ir žmonėms, ir prekiautojams. Vieni turėjo darbo vietas, kiti visada žinojo, kur rasti šviežių vaisių, daržovių ar gėlių, o dabar viso šito nebelieka.

Mums buvo pasakyta, kad prekybos gėlėmis vietų skaičius bus mažinamas nuo 60 iki 38. Na taip, kažkas liks dirbti, o ką daryti likusiems? Esame palikti likimo valiai ir nežinioje. Beje, nors turgus naikinamas, šalia esantis baras ir toliau veiks. Gal jo klientai paprašė čia įrengti alėją su suoliukais, kad vakarais, „pavargę" nuo sėdėjimo bare, galėtų pailsėti ir pasigrožėti gamta?" - ironizavo vyras.

Valdininkai nenustebino

Užklausa dėl turgaus ateities buvo nusiųsta Šeškinės seniūnui Dainiui Andziuliui ir Vilniaus miesto savivaldybei. Telefonu pakalbintas seniūnas patikslino, kad atsakymą redakcijai rengia kartu su sostinės savivaldybe. Atsakymo iki šiol nesulaukėme.