Vyriausybėje pritarė Kelių fondo projektui

Dabar už šį siūlymą dar turės balsuoti Seimas.

Kelių fondu siekiama užtikrinti pakankamo dydžio, tvarų valstybinės reikšmės kelių finansavimą. Numatoma, kad jis veiktų laikinai, kol 80 proc. valstybinės reikšmės kelių būtų atkurti ir atitiktų kokybės standartus.

Susisiekimo ministerijos rašte pažymima, kad Kelių fondas veiktų šalia jau egzistuojančios Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP). 

Fondas būtų orientuotas į strateginius kelių atkūrimo projektus: kelių, tiltų rekonstrukciją ar kapitalinį remontą, naujų aplinkelių tiesimą, infrastruktūros pritaikymą saugumo poreikiams. KPPP išliktų pagrindine priemone, finansuojančia kasdienę kelių priežiūrą ir plėtrą.

Tiesa, priešingai nei KPPP, kurios finansavimas priklauso nuo kasmetinių sprendimų dėl valstybės biudžeto, Kelių fondas turėtų konkrečius pajamų šaltinius.

Planuojama, kad pagrindinis fondo šaltinis būtų pajamos iš surinktos kelių rinkliavos, vadinamojo e-tollingo, iš kurio kasmet planuojama surinkti apie 200 mln. eurų. 

60 mln. eurų kasmet ketinama surinkti iš motorinių transporto priemonių registracijos mokesčio.

Po 30 mln. eurų numatoma surinkti iš baudų už kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, kelių mokesčių nesumokėjimą bei pajamų, gautų už konfiskuotas transporto priemones. 23 mln. eurų kasmet būtų surinkta iš mokesčio už įregistruotas krovinines transporto priemones, o likusios lėšos – iš valstybės biudžeto.

Taip pat siūloma, kad fondo administratorius, kuriuo ministerija planuoja paskirti bendrovę „Via Lietuva“, galėtų lėšas skolintis.

Pasak Susisiekimo ministerijos, šiuo metu Lietuvoje beveik 40 proc. valstybinės reikšmės kelių yra prastos arba labai prastos būklės. Ypač kritinė tiltų ir viadukų būklė – daugiau nei 100 šių statinių yra avarinės būklės, todėl nuolat didėja jų uždarymo ir eismo sutrikdymo rizika.

Taip pat teigiama, kad prastėjanti kelių infrastruktūra daro tiesioginę neigiamą įtaką ne tik eismo dalyvių saugumui ir patogumui, bet ir visos šalies ekonomikai bei konkurencingumui, kelia tiesioginę grėsmę valstybės gebėjimui užtikrinti gyvybiškai svarbias funkcijas krizių ar karinio konflikto atveju.

Pernai gruodį parlamento priimtame 2025 metų valstybės biudžete Lietuvos keliams iš viso skiriama 804 mln. eurų, iš kurių KPPP – 583,2 mln. eurų. Dar 59,1 mln. eurų kariniam mobilumui skiriama iš Gynybos fondo, europinės paramos – 161,2 mln. eurų.

Susisiekimo ministerija Vyriausybės priemonių plane numatė per trejus metus valstybinių bei vietinės reikšmės kelių finansavimui skirti daugiau nei 1,5 mlrd. eurų KPPP lėšų.