Vyriausybė patvirtino Kelių fondo nuostatas

Anot ministerijos, atrenkant Kelių fondo lėšomis finansuotinus projektus, prioritetas bus teikiamas pradėtiems ir dar nebaigtiems darbams bei keliams, kurių dangos būklė yra blogiausia ir dėl nusidėvėjimo kelia grėsmę eismo saugumui.

Bus prioritetizuojami tiltai, viadukai, estakados bei tuneliai, kurie „Via Lietuvos“ prioritetinėje eilėje užima aukščiausias vietas ir kelių projektai, kuriems įgyvendinti yra skirtas finansavimas iš Europos Sąjungos fondų lėšų, kitų tarptautinių finansinių priemonių ar fondų.

„Fondo lėšomis artimiausiu metu tvarkysime A1 automagistralę Vilnius–Klaipėda ir A2 automasitralę Vilnius–Panevėžys, planuojama sutvarkyti apie 100 km. Taip pat rekonstruosime magistralinio kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą, čia yra ir karinio mobilumo klausimas. Taip pat prisidėsime pabaigti Utenos plento – A14 kelio – rekonstrukciją“, – Vyriausybės posėdyje trečiadienį detalizavo susisiekimo ministras Juras Taminskas.

Pasak projekto, Kelių fondo sąmatoje nurodytų išlaidų paskirstymas galės būti koreguojamas tik per einamuosius metus.

Veiklą galės finansuoti kitais šaltiniais, skolintis

Patvirtintose nuostatose taip pat numatoma, kad fondo valdytoja „Via Lietuva“ kelių tvarkymo projektams galės skirti ne tik fondo lėšas ir juos papildomai finansuoti galės fondui nepriskirtinomis lėšomis.

Jei lėšų laikinai trūks, bendrovė, siekdama užtikrinti veiklų finansavimo tęstinumą, galės imti paskolas iš Lietuvos ar užsienio kredito įstaigų.

Pasak J. Taminsko, 2026 metais didelis iššūkis bus papildomų Kelių fondo finansavimo lėšų paieška.

Primename, kad nuo šių metų sausio pradėjo veikti Valstybinis kelių fondas, kuris bus naudojamas valstybinės reikšmės kelių kapitaliniam remontui ir veiks šalia Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP). Fondo finansavimas 2026 m. siekia 178,8 mln. eurų.

Tiesa, 2026-ieji Kelių fondui bus išimtiniai – fondo valdytojai „Via Lietuvai“ bus ne daugiau nei pusę lėšų būtų galima naudoti paprastajam valstybinių kelių remontui.

Valstybės biudžete numatyta keliams šiemet skirti iš viso 815,5 mln. eurų – iš jų KPP programa sudaro 436,6 mln. eurų, Europos Sąjungos (ES) finansinė parama – 200,1 mln. eurų.

Anksčiau buvo planuojama, kad didelę dalį Kelių fondo – apie 200 mln. eurų – sudarys pajamos iš kelių rinkliavos sistemos, vadinamojo e-tollingo. Tiesa, užsitęsus su viešaisiais pirkimais susijusiais teisminiais procesais, sistemos laiku įgyvendinti nepavyko ir Seimas e-tollingo įsigaliojimą atidėjo iki 2027-ųjų.

ELTA primena, kad šiuo metu valstybinių kelių tinklą sudaro apie 21 tūkst. km kelių, iš jų apie 1,7 tūkst. km magistralinių kelių, apie 4,9 tūkst. km krašto kelių, apie 14,5 tūkst. km rajoninių kelių.

„Via Lietuva“ duomenimis, dabar apie 40 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių neatitinka dangos būklės indekso (DBI) reikalavimų.