VRK: Neleisime tautai spręsti dėl referendumų, VRK narių skyrimo ir tarptautinių santykių

1. Referendumą skelbti teisę turėtų ne Seimas, o 2/5 Seimo narių grupė.

2. Referendumą skelbti teisę turėtų ir Respublikos Prezidentas.

3. Surinkus referendumo inicijavimui būtiną piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų skaičių, referendumą ir jo datą skelbtų ne Seimas, o referendumo iniciatyvinė grupė.

4. Referendumo inicijavimui pakaktų 100 tūkstančių piliečių, turinčių rinkimų teisę, parašų.

Nešališkos VRK veiklos užtikrinimui pasiūlyta Konstitucijos 33 straipsnį papildyti nuostata, kad piliečiai referendume tvirtina VRK narius ir pirmininką, o rinkimuose dalyvaujantys kandidatai ir rinkimų stebėtojai turi teisę teismui skųsti VRK sprendimus dėl galutinių rinkimų rezultatų.

Nes Rinkimų kodeksas neleidžia skųsti Prezidento ir Seimo rinkimų rezultatus kandidatams ir stebėtojams. Tuo tarpu dėl Lenkijos Prezidento rinkimų teismai priėmė nagrinėjimui apie 10 tūkst. skundų.

Pasiūlyta keisti ir Konstitucijos 148 straipsnio antrą dalį - tik referendumu galėtų būti keičiamos pirmojo skirsnio „Lietuvos valstybė" bei keturioliktojo skirsnio „Konstitucijos keitimas" nuostatos ir Konstitucijos nuostatos, dėl kurių keitimo ar papildymo būtinas tarptautinės sutarties ratifikavimas referendume.

2025 m. birželio 19 d. VRK posėdyje paprašėme VRK nusišalinti nuo šio sprendimo priėmimo, nes referendumo sėkmės atveju VRK nariai netektų savo pareigų - tiesioginis interesų konfliktas.

Pasiūlėme VRK kreiptis į teismą, kad tokioje situacijoje teismas tiesiogiai taikytų Konstituciją, nes VRK yra vienintelė institucija, turinti teisę spręsti šį klausimą. VRK vieningai nenusišalino ir atsisakė registruoti šią piliečių referendumo iniciatyvą.

VRK nuomone, tai ne viena, o daug iniciatyvų. Kodėl Tauta neturi teisės keisti Konstitucijos 9 straipsnį dėl referendumo ir atitinkamai susijusius kitus Konstitucijos straipsnius, VRK nesiteikė paaiškinti.

Suprantama, nes iniciatyvinės grupės siūlomi Konstitucijos pakeitimai sudaro vientisą konstitucinę reformą, kurios esmė - sustiprinti tautos, kaip suvereno, konstitucines galias, t. y. grąžinti teisę skelbti referendumą (9 str.); numatyti tautos kontrolę VRK sudaryme (33 str.); suteikti Seimui ir Prezidentui teisę teikti tautai tarptautines sutartis (67 ir 84 str.); užkirsti kelią Seimui keisti kai kurias Konstitucijos nuostatas be tautos valios (147 ir 148 str.). VRK tai pavadino padrikais klausimais...

VRK nuomone, iniciatyvinė grupei negalima leisti skelbti referendumą, nes ji nėra valstybės institucija. Gerbiamieji, piliečių referendumo institucija yra net Konstitucijoje įtvirtintas institutas. Tad kodėl tai ignoruojate?

Žinome Žemės referendumo patirtį, kada Seimas vilkino piliečių inicijuoto referendumo paskelbimą, kol paskelbė jį birželio 29 d.

VRK savo nuomonę dėl jos narių išrinkimo referendumu posėdyje bandė ginti net argumentu, kad vis tiek jie sulauks kitos Seimo kadencijos, net jei referendumas vyktų. Išsidavė savo suinteresuotumu likti šiose pareigose.

VRK neatsakė į mūsų klausimą, kodėl Lenkijoje stebėtojams ir kandidatams leidžiama skųsti Prezidento rinkimus, o Lietuvoje ne? Negi JAV viceprezidentui J. D. Vencui Lietuvai atskirai reikės paaiškinti, kas yra demokratija?

Įspūdingi VRK argumentai dėl nenoro tautai leisti referendume spręsti dėl suverenitetą liečiančių tarptautinių sutarčių - suvereniteto perdavimo klausimai jau spręsti per 2003 m. referendumą dėl ES. Šis argumentas - įspūdingas faktinio valstybės užvaldymo, bet ne teisinės padėties patvirtinimas.

Tai buvo tik politinis sprendimas, bet ne konstituciškai korektiškas teisinis aktas, nes 2003 m. referendume balsuota ne už stojimo į ES aktą, o tik už norą, bet ne už stojimo aktą. Ir už šį vieno sakinio norą balsavo tik 57 proc. balsavimo teisę turėjusių rinkėjų, bet ne pagal Konstituciją privalomi 75 proc. visų rinkėjų.

Negi po Lietuvos įrašymo į ES be balsavimo už stojimo aktą jau išvis mūsų valstybė nebesudaro jokių tarptautinių sutarčių? Ką tik sveikatos apsaugos ministrė „bendru sutarimu" Lietuvą įkinkė į naują PSO sutartį.

Šypseną sukėlė VRK „argumentas" be jokios logikos - Konstitucijos straipsnius siūloma keisti „ne iš eilės"... Teko atsikirsti, kad Konstitucija yra normų, o ne puslapių rinkinys.

Po koordinatoriaus Zigmo Vaišvilos paaiškinimų posėdyje VRK neleido pasisakyti kitam koordinatoriui Egidijui Čibirauskui ir iniciatyvinės grupės nariui Gediminui Ustinavičiui.

VRK taip skubėjo, kad net paskelbė, jog tai yra ne 30, bet 28 piliečių iniciatyva.

Ką gi, susitiksime teisme.

Konstitucija niekam nesuteikia teisės riboti tautos, kaip suvereno, teisių.

Piliečių referendumo iniciatyvinės grupės koordinatoriai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, Egidijus Čibirauskas ir grupės narys Gediminas Ustinavičius.