Vilniaus arkivyskupija atmeta Sauliaus Poderio kaltinimus dėl dingusių vertybių: linki pasitikėti kompetetingais žmonėmis

„Reikėtų pasitikėti žmonėmis, kurie dalyvavo atveriant kriptą ir atrandant insignijas. Dalyvavo ne tik bažnyčios, bet ir valstybinio muziejaus, t. y., Valdovų rūmų kompetentingi specialistai. Kodėl turėtume nepasitikėti kompetentingais specialistais, kurie matė, savo rankomis atrado, išėmė? Jie yra tie žmonės, kurie atsakingi už vertybes, jie atpažino, jie žino, kas buvo atrasta", - ketvirtadienį žurnalistams teigė M. Sotničenka.

„Linkiu pasitikėti kompetentingais asmenimis, o ne pavieniais tyrinėtojais", - sakė jis.

Kaip jau buvo skelbta, restauratorius S. Poderis ketvirtadienį pranešė turįs įrodymų, jog dingo 3 objektai iš Katedros požemiuose atrasto lobio. Jis atkreipė dėmesį, kad su endoskopine kamera yra padaręs Katedros požemių nuotraukas ir jose užfiksavęs 3 objektus, kurių nėra tarp Kultūros paveldo departamento (KPD) paviešinto rastų 59 vertybių sąrašo: sidabrinė lentelė, auksinis rutulys ir kažkas, kas primena žmogaus palaikus.

Savo ruožtu M. Sotničenka, paklaustas, ar gali patvirtinti, kad tarp atrastų vertybių nebuvo minėtųjų 3 objektų, teigė asmeniškai atidengime nedalyvavęs ir pakartojo, jog pasitiki valstybinio muziejaus ir bažnyčios specialistais.

„Kiekviena insignija yra užfiksuota nuotraukomis. Visas atvėrimo procesas yra kadras po kadro užfiksuotas vaizdais", - akcentavo Vilniaus arkivyskupijos atstovas.

„Iš esmės, tikrai būtų vagystė, jeigu būtų paslėpta ir nepaviešinta. Tačiau, kaip minėjau, buvo paviešinta, kad atrasta daugiau nei manyta, kad buvo paslėpta. Tai jeigu buvo paviešinta, kad buvo atrasta daugiau (...), koks tikslas kažkokius 3 (objektus - ELTA) dar paslėpti?" - retoriškai klausė M. Sotničenka.

Neatmeta, kad dėl S. Poderio veiksmų kreipsis į teisėsaugą: svarstome visas galimybes

Vilniaus arkivyskupijos atstovas priminė, jog S. Poderis endoskopine kamera tikrino Katedros požemius neturėdamas jokių leidimų.

„Nežinome, ką nelegaliai darė jūsų minėtas pilietis, kadangi jis neturėdamas nei valstybės sutikimo, nei savininko - Vilniaus arkivyskupijos - sutikimo atėjo į arkikatedros požemius ir pats darė su endoskopine kamera (...) nelegalius tyrimus. Pats tyrinėjo bet kurias arkikatedros požemių sienas", - dėstė kunigas.

„Mes negalime nei patvirtinti, nei paneigti to, ką jis neva rado, ar neva nerado. Tačiau visa tai, ką jis darė, buvo daroma be savininko ir be valstybės leidimo", - pažymėjo M. Sotničenka.

Pasak kunigo, apie tai, jog S. Poderis kreipėsi į prokuratūrą, jie sužinojo tik iš viešojoje erdvėje paskelbtų pranešimų. Paklaustas, ar arkivyskupija savo ruožtu neplanuoja kreiptis į teisėsaugą dėl S. Poderio veiksmų, M. Sotničenka nurodė, jog svarstomi įvairūs variantai.

„Žinome tik iš viešosios erdvės apie tai, dėl ko kreipėsi minėtas pilietis į prokuratūrą. Tai mes tai žinome tik iš viešosios erdvės. Tačiau mes svarstome visas galimybes", - atsakė jis, paklaustas, ar nesvarstoma kreiptis į prokuratūrą.

Jis pažymėjo, kad vis dar tęsiasi ir vidinis arkivyskupijos tyrimas šiuo klausimu.

Negali nei patvirtinti, nei paneigti S. Poderio teiginių apie Vytauto Didžiojo palaikus

M. Sotničenka taip pat tikino negalintis nei patvirtinti, nei paneigti S. Poderio teiginių, kad 1931 metais požemiuose atrastoje slaptavietėje galėjo būti rasti ir Vytauto Didžiojo palaikai bei jo valdžios simboliai.

Vilniaus arkivyskupijos atstovo teigimu, netrukus bus atlikti visos arkikatedros skenavimo darbai, kuriuos atliks tarpinstitucinė valstybės ir bažnyčios komanda. Anot jo, ši komanda galbūt ir nustatys, ar požemiuose įmanoma rasti Vytauto Didžiojo palaikus.

„Tikime, kad tie specialistai, kurie tikrai yra kompetentingi, kurie tikrai turi visus leidimus, visas akreditacijas ir išsilavinimą, išskenavę visą arkikatedrą galės atsakyti, ar įmanoma surasti Vytautą Didįjį. Jeigu įmanoma, galbūt, kur galima rasti. O galbūt jis jau yra atrastas, tik mes to nežinome", - kalbėjo sostinės arkivyskupijos atstovas.

Kaip ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Poderis, remiantis tarpukario mokslininkų liudijimais, ketvirtojo valdovo palaikai turėtų būti identifikuojami kaip Vytauto Didžiojo. Tiesa, restauratorius pabrėžė negalintis to visiškai patvirtinti, kadangi tam reikėtų DNR tyrimo.

S. Poderis taip pat dėl veiksmų, atidengiant Vilniaus arkikatedros požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų insignijas, pranešė kreipęsis į prokuratūrą. Prokuratūra savo ruožtu pareiškimą perdavė tirti policijai.

ELTA primena, kad sausio pradžioje pranešta, jog gruodį Vilniaus arkikatedros požemiuose buvo atrasta slaptavietė su valdovų Aleksandro, Elžbietos ir Barboros laidojimo insignijomis: Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro karūna, Elžbietos Habsburgaitės karūna, grandine, medalionu, žiedu ir karsto lentele.

Kaip skelbta anksčiau, Kultūros paveldo departamento vadovas Vidmantas Bezaras naujienų portalui „bernardinai.lt" yra sakęs, kad atveriant slaptavietę galėjo būti pažeistos procedūros, nes departamento atstovai išimant vertybes nedalyvavo. Apie tokius radinius jis nurodė sužinojęs tik iš žiniasklaidos.