1 nuotr.Apeliacinis teismas valstybinei įmonei „Via Lietuva“ leido tęsti elektroninės kelių rinkliavos „e-tolling“ sistemos nuomos konkursą, trečiadienį pranešė įmonė.
Anot bendrovės, liepos 9 d. sprendimu Apeliacinis teismas atmetė bendrovės „Proit“ pateiktą skundą ir paliko galioti Klaipėdos apygardos teismo nutartį.
Teismas pažymėjo, kad e-tolling sistemos neįsigijimas, tikėtina, kiekvieną mėnesį valstybei ir visuomenei lemia reikšmingus viešųjų finansų praradimus, tad šiuo atveju egzistuoja būtinybė ginti viešąjį interesą.
„Todėl pirkimo procedūrų stabdymas ir pirkimo įgyvendinimo atidėjimas lemtų valstybės viešųjų finansų galimus praradimus, kurie būtų žymiai didesni negu ieškovės galimi nuostoliai. Be to, kiltų grėsmė neįgyvendinti pirkimo tikslų, turinčių reikšmės visuomenės ir valstybės interesams“, – pranešė „Via Lietuva“.
Anot valstybės bendrovės laikino vadovo Martyno Gedaminsko, šis teismo sprendimas leidžia darbus tęsti be papildomų kliūčių, kas esą yra svarbu tiek kelių finansavimo tvarumui, tiek nacionalinių bei europinių įsipareigojimų įgyvendinimui.
Klaipėdos apygardos teismas anksčiau gegužę pirmą kartą atmetė „Proit“ skundą ir atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kitaip sakant, stabdyti „e-tolling“ sistemos nuomos konkurso procedūras.
Birželį analogišką išvadą pateikė ir Panevėžio apygardos teismas kitoje byloje, kurioje buvo nagrinėjamas tos pačios bendrovės skundas.
E-tolling sistemos diegimas siekiant nuo kitų metų šalyje sukurti Kelių fondą. Skaičiuojama, kad sistema per metus generuos apie 200 mln. eurų pajamų, fondas taip pat turės galimybę skolintis.
Kaip skelbiama, dabartinė rinkliavos sistema, paremta elektroninėmis vinjetėmis, generuoja ribotą lėšų kiekį, o perėjimas prie atstumu grįsto apmokestinimo modelio suteiktų galimybę ženkliai padidinti Kelių fondo pajamas.
„Via Lietuvos“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje kelių naudotojo mokestis taikomas 1,7 tūkst. kilometrų ilgio magistraliniams keliams, 451 km iš jų yra pripažinti prastos būklės, o jų atnaujinimui būtina skirti apie 446,5 mln. eurų.
Tarp šių ruožų – pagrindinės magistralės, jungiančios miestus, jūrų uostą bei karinius poligonus, tad jų tinkama būklė yra būtina ir nacionalinio saugumo kontekste.
