1 nuotr.Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Gyventojų perspėjimo sistemos modernizavimas, kolektyvinės apsaugos statinių ir priedangų plėtra“ nustatė esminius pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms trūkumus, tokius kaip vėlavimas atnaujinti gyventojų perspėjimo sistemą ar netinkamos priedangos.
Valstybės kontrolės teigimu, kilus ekstremaliajai situacijai ar karo grėsmei, dalis gyventojų liktų be laiku suteiktos informacijos ir saugaus prieglobsčio.
„Audito išankstinio tyrimo rezultatai rodo, kad 78 proc. gyventojų perspėjimo sirenų neįjungtos į centralizuotai valdomą sistemą, kuri prireikus leistų vienu metu aktyvuoti sujungtas sirenas, todėl yra pagrįsta rizika, kad gyventojai nebus perspėti nedelsiant. Nerimą kelia faktas, kad kilus pavojui priedangose vietų trūktų 361 tūkst. gyventojų, o kolektyvinės apsaugos statiniuose – 200 tūkstančių“, – pranešime teigė valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė.
„Pasitaikė atvejų, kai kolektyvinės apsaugos statiniams buvo parinktos patalpos, kuriose būtų sudėtinga užtikrinti būtinas gyvenimo sąlygas. Be to, žmonėms su negalia vis dar neužtikrinamas apsaugos statinių prieinamumas“, – pridūrė ji.
Audito metu buvo nustatyta, kad 2023–2025 metais Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui buvo skirta 2,9 mln. eurų gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinei sistemai atnaujinti. Vis dėlto praėjus daugiau nei 2 metams šie darbai nepradėti.
Auditoriai nustatė, kad didžioji dalis – 1,8 mln. eurų – tam skirtų valstybės pinigų, pritarus Vidaus reikalų ministerijai, buvo perskirstyta ir panaudota kitiems departamento poreikiams: darbuotojų socialinio draudimo įmokoms dengti, išeitinėms išmokoms ir kt.
Valstybės kontrolės teigimu, nepakankama šalyje ir kolektyvinės apsaugos statinių bei priedangų tinklo plėtra.
Audito metu konstatuota, kad pavojaus atveju juose trūktų vietos šimtams tūkstančių gyventojų. Tačiau išskirta ir kita problema – teisinio reguliavimo spragos.
Anot auditorių, nėra nustatyta, kokius techninius reikalavimus turi atitikti senos statybos pastatuose parenkami kolektyvinės apsaugos statiniai ar priedangos. Pasitaikė atvejų, kai kolektyvinei apsaugai priskirti statiniai buvo parinkti be jų valdytojų žinios arba patalpose, sunkiai pritaikomose gyventojų laikinam apgyvendinimui, pavyzdžiui, daugiabučių rūsiuose, požeminėse automobilių aikštelėse ar specifinės paskirties objektuose, tokiuose kaip elektrinė.
Po valstybės kontrolės audito nustatytų trūkumų pradėti vykdyti pokyčiai.
Anot jos, šiais metais parengtas daugiakanalės perspėjimo platformos įdiegimo planas, kuris apims visas pagrindines gyventojų perspėjimo priemones, įskaitant sirenas ir Gyventojų perspėjimo ir informavimo informacinę sistemą.
Platformą ketinama įdiegti iki 2028 m. pirmojo ketvirčio pabaigos. Taip pat iki 2030 m. suplanuota skirti 27,5 mln. eurų kolektyvinės apsaugos statinių aprūpinimui reikiamomis priemonėmis ir 77 mln. eurų priedangų įrengimui.
