Valiūnas: su užsienio investuotojais turėtume kalbėti ne tik apie grėsmes, bet ir saugumą

„Mūsų nuomone, yra du dalykai, kurie lemia investuotojų susilaikymą – pirma, Lietuva labai daug kalba apie grėsmes, tačiau nekalba, kad Lietuvoje užsienio investuotojams yra saugu. Ir manyčiau, kad šita žinutė turėtų būti plečiama žymiai labiau – taip grėsmės yra, visi tą puikiai suprantame, bet mes padarome viską, kad užsieniečiai čia jaustųsi saugūs“, – po susitikimo su premjere ketvirtadienį žurnalistams sakė jis.

R. Valiūnas teigė, kad tam Vyriausybei reikėtų pradėti komunikacinę kompaniją užsienio žiniasklaidoje, užtikrinti gerą susisiekimą su kitomis valstybėmis, pavyzdžiui, skrydžiais.

„Antras dalykas, kurį užsieniečiai įvardina, jie bijo mūsų Vyriausybės radikalių žingsnių, greitų sprendimų, aštrių pasisakymų ir tie dalykai juos kartais gąsdina, jie tada renkasi kitas vietas, kur jie jaučiasi geriau“, – aiškino R. Valiūnas.

Pasak investuotojų atstovo, pastaruoju metu augo vietinių investicijų apimtys, taip pat finansavimas į tokius sektorius kaip informacinės technologijos, bet ne pramonės sritį ar naujų gamyklų statybas, vadinamųjų „plyno lauko“ investicijų.

R. Valiūno teigimu, būtina išlaikyti balansą ir užtikrinti darbo vietas skirtingose srityse.

„Ne visi gali dirbti technologijų įmonėse, todėl reikia ieškoti balanso tarp technologinių ir gamybos įmonių“, – aiškino jis.

Jo teigimu, Ingos Ruginienės vadovaujama Vyriausybė žada toliau mažinti biurokratiją viešajame sektoriuje, užtikrinti jo efektyvumą, taip didinant patrauklumą investuotojams, kaip 

„Mes susitarėme, kad pačiu artimiausiu metu mes bandysime imti po porą konkrečių klausimų biurokratijos mažinimui ir bandyti tas problemas labai greitai pajudinti“, – aiškino verslo atstovas.

Šalyje veikiančios biotechnologijų bendrovės „Biotechpharma“ generalinis direktorius Vladas Algirdas Bumelis teigė, kad Vyriausybė turi didinti paskatas ne tik užsienio investuotojams, bet ir vietiniam verslui.

„Man atrodo, reikia daugiau paskatų tokių ir kad jos būtų ne vien užsienio investuotojams, bet ir tiems lietuviškiems investuotojams, kurie nori čia investuoti, nori įdėti pinigus, kad nebūtų skirtumo – ar tu užsienietis, ar tu iš Kretingos“, – žurnalistams kalbėjo jis.

Anot V. Bumelio, dėl regiono grėsmių užsienio investicijos į šalį patenka sudėtingai, todėl būtina palaikyti vietinį verslą, mažinti biurokratijos mechanizmus.

Šilinskas pabrėžė, kad viešajame sektoriuje reikia daugiau greičio

Tuo metu „Investors' Forum“ vykdomasis direktorius Vytautas Šilinskas teigė, pasibaigus politinei krizei Ministrų kabinete ir darbuose apšilus naujai Vyriausybei, verslo lūkestis yra ne ramybė, o greitis.

„Mes norime ne ramybės pojūčio. Mes kaip tik norime pojūčio, kad reikia daryti daugiau ir greičiau. Viena iš temų, kuriomis kalbėjome, buvo būtent apie greitį viešajame sektoriuje. Kai pasaulis greitai keičiasi – laimi ne tie, kurie yra stipriausi, o tie, kurie greičiausiai prisitaiko. Taigi, turime lūkestį Vyriausybei, kad galėsime veikti greitai ir veikti kartu“, – žurnalistams sakė V. Šilinskas.

„Jei visa Lietuva 1 proc. daugiau padarytų nei šiaip padaro, tai ekonomikai nulemtų papildomus 800 mln. eurų kasmet. Ar galime vienu procentu geriau dirbti nei dabar? Tikrai galime. Taigi, norime dirbti ir padaryti daugiau, kad Lietuva būtų saugi ir turtinga“, – tikino buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Tiesa, pasak jo, šiuo metu opi problema viešajame sektoriuje yra ta, kad darbuotojai nėra skatinami darbus atlikti efektyviai, o tai nulemia ilgesnius procesus visoje valstybėje.

„Vienas klausimynas apklausė 80 tūkst. viešojo sektoriaus žmonių ir jame darbuotojai turėjo pasakyti ar sutinka su teiginiu, jog gerai atlikę darbą gali tikėtis didesnio atlygio. 70 proc. žmonių dirbančių viešajame sektoriuje nesutiko su šiuo teiginiu. Tai parodo, kad žmonės viešajame sektoriuje yra atlyginami už krūvį, už stažą, bet ne už gerai atliktą darbą“, – aiškino V. Šilinskas.

„Tai didelė problema, nes žmonės tada kuria krūvį sau ir kitiems, stengiasi nedaryti klaidų ir dirbti ilgai, daryti tą procesą ilgą, bet ne greitą. Turime tai keisti, kad žmonės jaustų prasmę darbus Lietuvai padaryti gerai ir greitai“, – teigė verslo atstovas.

Gamintojams tuo metu kyla bėdų dėl Lietuvos muitinės, sako V. Šilinskas. Anot jo, Lietuva nėra pritaikiusi procesų, pagal kuriuos perdirbimui reikalingos medžiagos yra įvežamos į valstybes visoje Europoje, o tai nulemia, kad įmonės yra labiau linkusios vystyti savo verslą ir statyti gamyklas kitur.

„Girdime, kad iššūkiai kyla ir su muitinės darbo efektyvumu. (...) Lietuvoje yra be proto sudėtinga pritaikyti tas procedūras, kurios yra taikomos visoje Europoje. Mūsų įmonės dirba visame pasaulyje, dirba Europoje ir mato, kad Suomijoje ar Airijoje iššūkių nėra, bet į Lietuvą norint atsivežti medžiagas perdirbimui – iššūkiai trunka ilgiau. Dėl to įmonėms kyla klausimas, kur gaminti – Suomijoje, Airijoje ar Lietuvoje“, – kalbėjo „Investors' Forum“ direktorius.

Agentūros „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, pernai investicijų į ilgalaikį turtą Lietuvoje suma siekia 196 mln. eurų, patvirtintas 31 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektas, visi jie sukurs 2,14 tūkst. naujų darbo vietų.