Ukrainiečiai ėmė mokytis lietuviškai

Tačiau jo sveikinimo kalba buvo prieštaringa. Jis iš pradžių pasidžiaugė esą sėkminga ukrainiečių integracija, tačiau po to jiems palinkėjo neprarasti savos tapatybės.

Ar tai reiškia, kad politikas džiaugiasi, kai vis dažniau, ypač Vilniuje, galima išgirsti rusų kalbą?

Sveikindamas susirinkusią ukrainiečių bendruomenę, K.Vilkauskas pasidžiaugė sėkminga ukrainiečių integracija, nuoširdžiu abiejų valstybių bendradarbiavimu, „kur solidarumas ir vienybė, reaguojant į žiaurią agresiją prieš Ukrainą, tampa dar svarbesni".

Linkėdamas sėkmingų naujų mokslo metų, komiteto pirmininkas pabrėžė, kad savos tapatybės, ypač karo sąlygomis, išsaugojimas yra stiprus ginklas kovoje už savo šalies laisvę.

Ką politikas turėjo mintyje suplakdamas į vieną du gana skirtingus dalykus - integraciją ir tapatybės išsaugojimą?

K.Vilkauskas „Vakaro žinioms" paaiškino, kad vienas kitam netrukdo.

„Aš kalbėjau, kad tapatybė yra svarbus ginklas. Kai Ukrainoje prasidėjo karas, nesvarbu, ar tenykščiai kalbėjo rusiškai, ar ukrainietiškai, vis tiek visi vieningai ėjo kautis, nes jaučiasi ukrainiečiais.

Mes savo kultūrinę tapatybę irgi turime stiprinti. Matau puikų ukrainietiškų mokyklų Lietuvoje pavyzdį. Intensyvėja lietuvių kalbos mokymasis. Kuo toliau, tuo didesnį dėmesį ukrainietiškos mokyklos skiria ne tik anglų, bet ir lietuvių kalbos mokymui. O tai ir yra didesnė integracija. Bet tam reikia didelės valstybės pagalbos", - dėstė Seimo narys.

Politikas neslepia, kad jam rėžia ausį, kai aplink, bent jau Vilniuje, rusų kalbą galima išgirsti vos ne taip pat dažnai, kaip lietuvių.

„Be abejo, rėžia. Tačiau vien tik skųstis, kad rėžia, ir nieko nedaryti negalima. Jei nieko nedarysime, kuo toliau, tuo labiau rėš ausį. Pavyzdžių yra gerų.

Aš buvau Latvijoje esančioje lietuviškoje mokykloje, kurioje yra apie 800 moksleivių. Tai į ją pramokti lietuvių kalbos eina ir latviukai. Lietuvoje pasikalbėjau su dviejų ukrainietiškų mokyklų direktorėmis. Jos užtikrino, kad ten ypatingas dėmesys skiriamas lietuvių kalbos mokymui", - tikino K.Vilkauskas.

Tačiau Vyriausybė, atrodo, viską daro atvirkščiai - kad tik būtų galima apeiti reikalavimus turėti bent jau lietuvių kalbos pagrindus. Bent jau taip sako parlamentaras Vytautas Sinica.

„Visi žinome, kad Lietuva yra vienintelė šalis ES, tiek kartų nukėlusi tą reikalavimą Ukrainos piliečiams ir dabar nukelianti dar. Taip pat mes, ko gero, esame vieninteliai arba vieni iš nedaugelio, kurie paslaugų sektoriuje reikalauja tik A1 mokėjimo lygio, visur reikalaujama aukštesnio.

Bet mane kas domina? Šiomis dienomis ministerijos atstovai viešumoje sako, kad neišeitų praktiškai įgyvendinti valstybinės kalbos reikalavimo, nes reikėtų egzaminuoti apie 30 tūkst. ukrainiečių. Bent iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos eina duomenys, kad, atsižvelgiant į tai, kad ne visuose sektoriuose reikalaujama valstybinės kalbos egzamino, pavyzdžiui, statybose arba apdirbamojoje gamyboje to nereikėtų, tai tas realus skaičius žmonių, kuriuos reikėtų egzaminuoti, būtų kokių 10-11 tūkst. Tai kokie skaičiai realūs?" - Seime klausimą iškėlė parlamentaras V.Sinica.

Paskirtoji švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė neslėpė, kad ukrainiečiams reikalavimai pramokti lietuvių kalbą ir vėl atidėti: tam kad jiems būtų galima pratęsti laikinos apsaugos terminą.

„Čia tai požiūrio klausimas. Jei mes vėl nukėlėme terminą, tai turime susiplanuoti kažkokį rezultatą, kurį norime pasiekti. Per metus juk galima kalbą išmokti, bent jau jos pagrindus, ar ne? Jei terminą pratęsėme dar metams, turime priimti sprendimą, kad nemokantiems lietuviškai po metų bus griežtinama tvarka. Nesvarbu, tu ukrainietis ar vokietis. Nes kitaip darome meškos paslaugą tiems patiems nemokantiems lietuviškai. O ir savo kalbą taip nuvertiname.

Žodžiu, tikiuosi, kad šis klausimas vėl iškils Seimo rudens sesijoje. Reikia padėti mokytis lietuviškai, juolab kad kiek šnekėjau su ukrainiečiais, jie patys tuo labai suinteresuoti, supranta, kad greitu laiku be lietuvių kalbos Lietuvoje bus labai sunku. Na, galbūt lietuviškai nebūtina mokytis tiems, kurie atvyko pusmečiui ar trumpesniam laikotarpiui", - reziumavo K.Vilkauskas.