Tomas Šernas - apie kvailių laisvę, Dalią Grybauskaitę ir holokaustą

Juokaujama, jog iš žmogaus kalbos, žargono, o gal net iš necenzūrinių žodžių galima suprasti, už kokią partiją šis pilietis balsuoja. O jei rinkimų dieną dėl lietaus, nemigos, blogos nuotaikos ar dėl kitų priežasčių ir patingi pajudėti iki rinkimų urnos, tai širdyje vis vien kokiai nors konkrečiai partijai simpatizuoja.

O kam simpatizuoja T.Šernas?

T.Šerno kalbos, pasakytos Sausio13-ąją Seime, ištrauka: „Kartais aš esu klausiamas, argi dėl tokios Lietuvos kovojome? Be abejo, dėl tokios. Dėl demokratinės Lietuvos. (...) Laisvė yra pats geriausias mūsų resursas. (...) Tačiau prieštaraudami savo pašaukimui (Biblijiniam pašaukimui į tikrą laisvę - aut. past.) mes kartais renkamės netikrą „kvailių laisvę", melą savo rinkėjui, „čekiukus", korupciją ir nuolatos, ypač dabar, transliuojamą neapykantą."

Tokia kritika tinka bet kuriai partijai, nes reta, išrinkta į savivaldybes, išvengė „čekiuko" pagundos. Meluoti itin stengėsi socialdemokratai su savo Vilija, o neapykantą šiuo metu transliuoja kiekvienas Lietuvos gyventojas, kuris neapkęsti netingi. Transliuoja per socialinius tinklus, puldinėdami arba gindami visokias Monikas, kultūras ar chaltūras. Kiekvienas tikėdamas, jog būtent jis saugo, gina vargšę Lietuvą. Nuo maršistų, vatnikų, kultūrininkų, užingridų ir t.t. Nors kartais gina net nuo savęs paties. T.Šerno paminėta korupcija taip pat apolitiška, nes būdinga visiems, kas prie kokio nors finansinio, energetinio, fondinio resurso prilenda ir prilimpa.

O šit T.Šerno frazę apie „kvailių laisvę" jau galima interpretuoti visaip. Ar tai kvaila laisvė tyčiotis iš savo valstybės ar tik šaipytis iš Laisvės partijos? Ar iš 72-ių lyčių, kurių vienoje vietoje pasaulis dar nė karto nematė. Visos į vieną eilę dar neišsirikiavo. Todėl iki šiol lieka mediciniškai nepatikrintos. Tačiau iš šių T.Šerno kalbos ištraukų mažai tikėtina, jog šis Laisvės premijos laureatas balsuotų už Laisvės partiją ar socialdemokratus. Kita vertus, rinkimai yra slaptas, demokratinis veiksmas. Tik pats žmogus žino, už ką balsuoja. Neslaptų pageidauja tik LRT Monikos gerbėjai.

Kam klius, o R.Žemaitaičiui - visada!

T.Šerno priekaištas, jog kažkas „sugeba juokauti holokausto tema", matyt, skirtas „Nemuno Aušros" pirmininkui. Oponentų pastangomis tapusiam pirmuoju Lietuvos politiku - oficialiu antisemitu.

Tačiau kai Seimas 2025 m. lapkričio 18-ąją rytiniame posėdyje vienbalsiai, 103 parlamentarų balsais, pritarė skirti T.Šernui Laisvės premiją, tarp balsavusių buvo ir Remigijus Žemaitaitis. Bent taip tvirtina posėdžio lankomumo suvestinė. Tačiau viena aišku, kad T.Šernas tikrai nėra „Nemuno Aušros" rinkėjas.

O už ką T.Šernas galimai atiduotų savo balsą? Už „Lietuvos dukrą" Dalią Grybauskaitę, kuri stengėsi dėl Lietuvos energetinės nepriklausomybės ir patarė „nustoti krūpčioti". Ir šiaip aišku, jog Laisvės premijos laureatas yra dešiniųjų politinių jėgų rinkėjas ir tų jėgų veiksmų pateisintojas.

Matyt, ir tų atvejų, kai dešinieji pravardžiuoja kitaminčius vatnikais, laksto po Seimą su tarškyne ir balsuoja už katiną. Panašiai kaip kadaise ganėtinai išprotėjęs Romos imperatorius Kaligula senatoriumi paskyrė savo arklį. O mes nusipiginome iki katino. Dieve neduok, kitąmet Laisvės premiją įteiksime. Na, ir kas? Na, ir nieko!

Kitoks požiūris

T.Šerno kalba gerokai kertasi su per tą patį iškilmingą posėdį pasakyta signataro, rašytojo Romo Gudaičio kalba.

Anot R.Gudaičio, didžiausias nusikaltimas - troškimas Tautai nevienybės, piktdžiugystė, kad dar esama nevienybės. R.Gudaitis pastebi, jog „ne iš laisvės reikalo tas pasipūtimas, vieni kitų niekinimas, egocentrizmas ir arogancija". O dabar atspėkite, kas labiau pučiasi prieš kitaminčius? Idėjinis konservatorius ar idėjinis socialdemokratas? Kas pravardžiuoja dvasininkus, pasisakančius už prigimtinę šeimą? Idėjinis „valstietis" ar idėjinis „laisvietis"?

Kita vertus, T.Šernas pats dar 2021-aisiais socialiniuose tinkluose rašė, kad „informuotas ir logiškas protas, bet ne jautri širdis yra kvailio svajonė".

Tad dvasininkas T.Šernas pasirinko širdies jautrumą. Juk žmogus gali jausti savo Tėvynę bei jos žmones ir taip - tiesiog širdimi. Kurios nepavertė kietu akmeniu nei omonininkų nusikaltimas Medininkų muitinės poste. Kai 1991 m. liepos 31-osios naktį nužudė 7 mūsų dar visiškai silpnos valstybės muitinės budėtojus. O tuo metu tik 29-erių metų muitininkas T.Šernas, nors buvo sunkiai sužalotas, vienintelis liko gyvas.

Giminės drama

T.Šernas pirmasis iš gyvųjų 1992 m. buvo apdovanotas Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju Kryžiumi. O 2002-aisiais pripažintas Tolerancijos žmogumi. T.Šernas visada jautriai reaguoja į atsainų požiūrį į holokaustą. Ir tai suprantama, kai bent kiek patyrinėji Šernų giminės genealoginį medį. T.Šerno giminaitis, Vasario 16-osios akto signataras, teisininkas Jokūbas Šernas (1888-1926) buvo vedęs žydų kilmės baleto pedagogę Verą Fainberg, kuri po vyro mirties su sūnumi Jokūbu Bernardu Šernu (1925-2015) išvyko gyventi į Prancūziją. J.B.Šernas, vėliau tapęs italų, prancūzų ir amerikiečių kino aktoriumi Žaku (Jacque) Sernas, per Antrąjį pasaulinį karą kalėjo Buchenvaldo koncentracijos stovykloje. Tad natūralu, jog T.Šernas, prisimindamas savo giminaičių istoriją, nepritaria tam, kad holokausto tema galima juokauti.

Žmogus, taip nukentėjęs nuo Lietuvos valstybės priešų, bet vis vien išlaikęs tikėjimą žmogumi, jo dieviškuoju pradu, tikrai yra vertas Laisvės premijos. Nesvarbu, jog tai viso labo nedidelė skulptorės Joanos Noreikaitės sukurta Laisvės statulėlė pagal Juozo Zikaro Laisvės paminklą Kaune. Laisvės premijos laureatas taip pat gavo 200 bazinių socialinių išmokų dydžio (BSI )premiją. Kadangi pernai BSI siekė 70 eurų, tai Laisvės premija yra 14 tūkst. eurų.

***

Laisvės premijos įstatymas priimtas Seime 2011 m. 

Pirmuoju šios premijos laureatu tapo Rusijos disidentas, Nobelio Taikos premijos laureato Andrejaus Sacharovo žentas Sergejus Kovaliovas. Laisvės premijomis iki šiol yra apdovanoti 7 Lietuvos dvasininkai, įskaitant ir tris vienuoles - arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupas Jonas Boruta, vienuolės Nijolė Sadūnaitė, Bernadeta Mališkaitė ir Gerarda Elena Šiliauskaitė. Taip pat kunigai Julius Sasnauskas ir T.Šernas.

Iš užsieniečių apdovanotųjų - S.Kovaliovas, Lenkijos eruditas Adamas Michnikas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Laisvės premiją gavo ir Europos parlamentas bei Baltarusijos demokratinė opozicija. Ta pačia premija pagerbti ir Lietuvos disidentai - Antanas Terleckas, Petras Plumpa, Sąjūdžio metraštininkas Albinas Kentra. Tarp apdovanotųjų - prezidentas Valdas Adamkus ir Vytautas Landsbergis, taip pat - pokario partizanai Jonas Abukauskas, Vytautas Balsys, Jonas Čeponis, Juozas Jakavonis-Tigras, Bronislovas Juospaitis, Jonas Kadžionis ir Juozas Mockus.