Tėvų pranešimai apie vaiko pagrobimu įtariamo G.Filipavičiaus apsimetinėjimą autizmo gydytoju šįkart nebuvo ignoruoti

Šis tyrimas pagal tėvų pranešimus anksčiau net nebuvo pradėtas, tačiau paaiškėjus, kad asmuo sausį galimai pagrobė mažametę mergaitę, pareigūnai pakeitė savo sprendimą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, jį vykdo jau ketvirtą mėnesį.

„Pranešame, kad ikiteisminis tyrimas tęsiamas, atliekami būtini tyrimo veiksmai, įtarimai kol kas nepareikšti“, – Eltai teigė Generalinės prokuratūros atstovė Vilma Mažonė. Daugiau informacijos prokuratūra neviešina.

Ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą.

Sausį, kai G. Filipavičius buvo sulaikytas Kaune dėl mergaitės pagrobimo, netrukus buvo paviešinta jo tapatybė.

Tuomet prabilo autistiškų vaikų tėvai – jie paskelbė, kad galimai G. Filipavičius maždaug prieš metus skelbėsi gydantis 2-5 metų vaikus  nuo autizmo prisilietimais ir skelbimus apie gydymą buvo paskelbęs internete, nurodęs savo kontaktus, tarp jų ir elektroninį paštą. Jis tikino gydantis vaikus prisilietimais, o išgydyti galėsiąs vaiką tik tada, jei tėvai nebus šalia. Vyras siūlė išgydyti ir elgesio, nerimo sutrikimus, alergijas. Jo profilyje buvo nurodyta, kad pagal vaiko nuotrauką esą gali suprasti vaiko elgesio sutrikimus ir paskirti gydymą, o vėliau jau siūlydavo susitikti gyvai.

Taip pat socialinėje erdvėje išplito pokalbio įrašai, kuriuose mamos kalbasi galimai su G. Filipavičiumi, o pastarasis bendrauja žiovaudamas.

Maždaug prieš metus, kai pasirodė autizmo gydytoju apsimetinėjančio asmens skelbimai, sunerimę tėvai kreipėsi į teisėsaugą, tačiau tuomet ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas.

Viešai paskelbus, kad tėvai buvo pranešę policijai apie galimai gydytoju apsimetinėjantį ir vaikų ieškantį vyrą, generalinė prokurorė Nida Grunskienė sausio 12 dieną pavedė Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamentui patikrinti žiniasklaidoje skelbtą informaciją, taip pat nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą.

Atlikęs patikrinimą, Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras šiemet sausį panaikino policijos tyrėjo pernai kovo 1 dieną priimtą nutarimą kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl lytinės aistros tenkinimo pažeidžiant nepilnamečio asmens seksualinio apsisprendimo laisvę ir (ar) neliečiamumą.

Baudžiamasis kodeksas numato, kad pilnametis asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki penkerių metų.

Prokuroro nutarime nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas siekiant visapusiškai teisiškai įvertinti asmens pranešime apie įvykį nurodytas aplinkybes, todėl jo metu bus siekiama nustatyti pareiškėjo minimo asmens tapatybę bei patikrinti, ar buvo padaryti veiksmai, kurie gali būti vertinami kaip siekis tenkinti lytinę aistrą su jaunesniu negu šešiolikos metų asmeniu arba kita nusikalstama veika.

ELTA primena, kad šią savaitę Kauno apygardos prokuratūra gavo ekspertizės išvadas, jose nurodoma, kad G. Filipavičius galės stoti prieš teismą, jis gali atsakyti už savo veiksmus.

„Šią savaitę buvo gautos ekspertizės išvados. Prokuroras nusprendė, kad nėra pagrindo pradėti procesą dėl priverčiamojo pobūdžio medicininių priemonių taikymo. Toliau viskas vyks kaip įprasta“, – Eltai sakė prokuratūros atstovė Vilma Mažonė.

„Taip“, – į Eltos klausimą, ar asmuo pakaltinamas, atsakė prokuratūros atstovė.

Vasario pabaigoje Kauno apylinkės teismas vaiko pagrobimu Kaune įtariamam G. Filipavičiui paskyrė stacionarinę teismo psichiatrijos ekspertizę. Vėliau tokia pat ekspertizė buvo paskirta ir administracinėje byloje.

Psichiatrijos ekspertizė paprastai nustato, ar asmuo galimai padaryto nusikaltimo metu sirgo psichikos liga, ar suvokė savo veiksmus, jų esmę, pasekmes, ar galėjo valdyti savo veiksmus.

Vasarį į Kauno apylinkės teismą dėl kitos bylos atvežtas G. Filipavičius teigė pagrobti mergaitės Kaune nenorėjęs.

„Nenorėjau grobti, netyčia“, – tada sakė G. Filipavičius.

Vyras, paklaustas, ar nepilnametė prašė ją paleisti, teigė, kad mergaitė to prašė, bet esą „buvo sudėtinga“ situacija ir jis negalėjo jos paleisti, nors norėjo.

„Sudėtinga situacija buvo, daug žmonių aplink buvo“, – kalbėjo G. Filipavičius.

Kauno apylinkės teismas stacionarinę psichiatrinę ekspertizę G. Filipavičiui buvo paskyręs ir administracinėje byloje, kurioje vyras nubaustas už konfliktus su kaimynais.

G. Filipavičius ir jo advokatas tokiai ekspertizei neprieštaravo.

Sausio mėnesį policijai pavyko rasti Kaune dingusią mergaitę, kurios paieškoms buvo sutelktos gausios savanorių ir pareigūnų pajėgos. Įtariamas 42 metų pagrobėjas G. Filipavičius mergaitę laikė garaže, ten įvyko ir pagrobėjo sulaikymas. Vyrą sulaikė „Aro“ pareigūnai. Iš pradžių policija buvo informuota, kad įtariamasis gali būti ginkluotas, tačiau sulaikymo metu vyras ginklo neturėjo.

Rasta mergaitė buvo nuvežta į Kauno klinikas apžiūrai, o vėliau perduota tėvams. Policijos duomenimis, mergaitė galėjo patirti sužalojimų.

Policijos duomenimis, G. Filipavičius anksčiau neteistas, tačiau yra ne kartą baustas administracine tvarka. Neatmetama, jog įtariamas pagrobėjas galėjo padaryti daugiau nusikaltimų.

Anot teisėsaugos, vyrui pareikšti įtarimai dėl vaiko pagrobimo ir dėl dar dviejų nusikalstamų veikų, tačiau jos nėra viešai įvardijamos.