Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) per posėdį išnagrinėjo bylą dėl Klaipėdos rajone dėl ūkininkės jaučio mirtinai sužaloto senolio.
Pirmosios instancijos teismas ūkininkę Daivą Mikužytę pripažino kalta, paskyrė jai bausmę, tačiau bylą peržiūrėjęs Klaipėdos apygardos teismas apkaltinamąjį nuosprendį panaikino ir ūkininkę išteisino.
Su šiuo verdiktu nesutiko prokuratūra ir žuvusiojo artimieji, jie su kasaciniais skundais kreipėsi į LAT.
Tragiška nelaimė įvyko 2023 m. lapkritį Klaipėdos rajone, Rudgalvių kaime.
Kaip tada skelbė policija, dieną iš aptvertos teritorijos per nutrauktą elektrinį piemenį pabėgęs jautis sužalojo prie namų buvusį vyrą, gimusį 1944 m.
Greitoji pagalba nukentėjusįjį vežė į ligoninę, tačiau medikams jo gyvybės išgelbėti nepavyko.
Generalinės prokuratūros prokuroras Sergejus Stulginskis per posėdį sakė, kad gyvulius auginančių ūkininkų veiklai taikomi specialūs reikalavimai, siekiant užtikrinti kitų žmonių saugumą
„Tokia veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams. Teisės aktai nustato pareigą. Tokia veikla užsiimantys asmenys turi imtis adekvačių priemonių ir užtikrinti saugias gyvūnų laikymo sąlygas. Ji nesiėmė priemonių, neužtikrino, kad jos galvijai nekeltų grėsmės aplinkiniams ir neišeitų iš teritorijos“, – LAT kalbėjo prokuroras.
Jis taip pat sakė, kad, bylos įrodymai rodo, kad jautis išėjo dėl netinkamų ir nepakankamų saugos priemonių, senukas buvo sužalotas iškart po telefoninio pokalbio su anūku.
Prokuroras taip pat atkreipė dėmesį, kad ūkininkė iki tragiško įvykio jau buvo bausta administracine tvarka už gyvūnų netinkamą laikymą, tuomet kito asmens turtas buvo sugadintas.
Kaltintojo manymu, D. Mikužytei turi būti paliktas galioti apkaltinamasis nuosprendis.
Advokatas palaikė prokuroro poziciją
Posėdyje dalyvavo ir skundą, kaip ir prokuratūra, LAT pateikęs nukentėjusysis ir jo advokatas.
„Palaikome kasacinį skundą ir pašome jį tenkinti. Teisės aktai nenumato, kokio dydžio tvoros, kiekvienas gyvūnų laikytojas sprendžia: vienaip danieliams, kitaip žirgams, nuo veislės nuo elgesio aptvarų rūšį augintojai pasirenka. Daiva Mikužytė pripažino, kad vienas bulius buvo agresyvus, vienas žmogus jau buvo nuo jo nukentėjęs. Ji pati į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams pasakė, kad gyvulys agresyvus, tą užfiksavo policininkų kūno kameros. Ji pasekmių kilimui neužkirto kelio. Taisyklės buvo pažeistos ir kilo pasekmės“, – mano nukentėjusiųjų atstovas Ramūnas Girevičius.
Pasak advokato, dar iki įvykio buvo nufilmuota, koks netvarkingas ūkininkės elektrinis piemuo ir jis nėra įjungtas.
Posėdyje dalyvavo ir nukentėjusysis Ignas Arbočius, žuvusiojo vaikaitis. Jam bekalbant su seneliu telefonu ir įvyko ši tragiška nelaimė.
„Mano seneliai ūkininkavo gal 30 metų, aš jiems padėdavau, daug laiko vaikystėje ir paauglystėje praleidau kaime, žinau apie gyvulius. Mano senelis pokalbio metu užpultas, jis tik spėjo atidaryti vartelius. Viena ranka laikė telefoną, kita – vartus. Girdėjau, kaip jis šaukėsi pagalbos, todėl sėdau ir nuvažiavau pas jį“, – įvykį prisiminė vyras.
Tuo metu D. Mikužytės advokatas mano, kad LAT turi palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį.
„Nebuvo taip, kad sėdėjo žmogus ant suoliuko ir jį užpuolė gyvulys. Žmogus buvo namo viduje, pamatęs prie avies veršiuką, bekalbėdamas su anūku išėjo pro vartus nuvyti. Žmogus žuvo, paties mirusiojo veiksmai sąlygojo kad jis atsidūrė prie svetimo gyvūno“, – sakė advokatas Eligijus Karbauskas.
Jis nemano, kad jo klientė pažeidė specialiąsias elgesio taisykles.
„Kaimynai jie buvo, turi telefonus, paskambinti reikėjo, kodėl reikia eiti prie gyvulio. Nebūtų išėjęs iš namų, nebūtų buvę įvykio. Nėra nusikaltimo sudėties elementų. Priežastinio ryšio nenustatęs apeliacinis instancijos teismas priėmė teisingą nuosprendį“, – sako ūkininkės advokatas.
Jis priminė, kad veršis buvo sužalotas, jo sužalojimo aplinkybės nėra iki galo aiškios, dėl sužalojimo veršis buvo paskerstas.
LAT savo galutinį ir neskundžiamą verdiktą skelbs vasario 17 dieną.
Teko išgirsti du nuosprendžius
Lygiai prieš metus, 2025 m. sausį, Klaipėdos apylinkės teismas D. Mikužytę buvo pripažinęs kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo.
Ji buvo nuteista už tai, kad, pažeisdama teisės aktų nustatytas specialiąsias elgesio saugumo taisykles, dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.
Šis teismas moteriai skyrė 4 metų laisvės atėmimo bausmę, kurios vykdymą atidėjo 2 metų laikotarpiui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat nuspręsta keturių nukentėjusiųjų civilinius ieškinius tenkinti iš dalies bei jų naudai priteisti 53 tūkst. eurų neturtinės žalos ir 2 740 eurų turtinės žalos atlyginimą.
Tada teismas konstatavo, kad D. Mikužytės kaltė dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta.
Kaltinamoji teisme savo kaltės nepripažino ir teigė, kad ji ūkininkauja virš 40 metų ir tinkamai užtikrino apsaugą galvijų apsaugą. Ji teigė nežinojusi, kas ištraukė elektrinį piemenį.
Pati ferma, pasak moters, jai nepriklauso, ji tik turi žemės. Anot kaltinamosios, jos gyvuliai, t. y. 10 telyčių ir buliukas buvo palaidi, nes jų negalima laikyti pririštų.
Teismas paskelbė, kad gyvulių laikytoja turėjo pareigą užtikrinti, kad jos laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, vieni neišeitų už žemės valdos teritorijos, kurioje jie yra laikomi.
Šis teismas atsižvelgė į tai, kad kaltinamoji 2023 m. rugpjūčio 8 d., t. y. prieš 3 mėnesius iki nagrinėjamo įvykio, administracine tvarka bausta už tai, jog neužtikrino, kad jai priklausančios karvės neišeitų iš teritorijos, dėl to joms išėjus, buvo apgadintas svetimas turtas.
Teismas konstatavo, jog objektyviai kaltinamosios veika, o būtent, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei Gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietose taisyklių nepaisymas buvo vyro mirties priežastis ir tai yra teisiškai reikšmingas priežastinis veikos bei padarinių ryšys, ir šie padariniai buvo dėsningas veikos rezultatas.
Tačiau su šiomis išvadomis nesutiko bylą peržiūrėjęs Klaipėdos apygardos teismas – jis ūkininkę išteisino.
Po šių priešingų verdiktų byla nukeliavo į LAT Vilniuje.