1 nuotr.Valstybės kontrolė Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pristatė audito dėl užsieniečių vaikų integravimo į Lietuvos bendrąją ugdymo sistemą rezultatus.
Pasirodo, nors užsieniečių vaikų vis daugėja, procentiškai vis mažiau jų mokosi lietuvių kalba, populiariausios yra ukrainiečių bei rusų kalbos.
Auditoriams nustačius nepakankamą pasirengimą užsieniečius moksleivius integruoti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) buvo pateiktos rekomendacijos.
Rekomenduojama sukurti nacionalinį užsieniečių vaikų ugdymo ir integracijos modelį, įtraukti konkrečias priemones ir rodiklius į švietimo strateginio planavimo dokumentus dėl šių vaikų ugdymo.
„Taip pat rekomendavome intensyviai mokyti lietuvių kalbos pirmaisiais atvykimo metais. Taip pat po adaptacinio laikotarpio testuoti užsieniečių vaikų pasiektą lietuvių kalbos lygį. Dar viena rekomendacija būtų nustatyti minimalų lietuvių kalbos savaitinių pamokų skaičių užsienio valstybių ir tarptautinių organizacijų švietimo programas vykdančiose mokyklose. Ir užtikrinti grįžtamąjį ryšį, teikiamą ŠMSM apie užsienio valstybės programas vykdančių mokyklų ugdymo kokybę", - komitete teigė vyriausioji auditorė Rasa Pupeikytė-Usačiova.
Atvykstančių į Lietuvą iš užsienio mokyklinio amžiaus vaikų skaičius kasmet auga: 2021-2022 m. m. užsieniečiai vaikai sudarė 0,58 proc., o 2024-2025 m. m. - 4,18 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklų mokinių.
Tačiau užsieniečių vaikų, besimokančių lietuvių mokomąja kalba, dalis kasmet mažėja: 2022-2023 m. m. jų buvo beveik 56 proc., o 2024-2025 m. m. - 44 proc.
Beveik pusė šių vaikų mokėsi rusų ir ukrainiečių kalbomis.
Anot R.Pupeikytės-Usačiovos, prasčiausia situacija yra Klaipėdos miesto ir Visagino savivaldybėse, kur lietuvių kalba mokosi vos 13 proc. užsieniečių vaikų, ir Vilniuje - 28 proc.
Tai apsunkina integraciją, riboja galimybes toliau mokytis lietuviškose aukštosiose mokyklose ir prisidėti prie visuomeninio mūsų šalies gyvenimo.
Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokosi beveik 15 tūkstančių užsieniečių vaikų. 67 proc. iš jų - Ukrainos piliečiai.
2025 m. lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimuose 52 proc. užsieniečių mokinių nepasiekė slenkstinio lygio (4 balų).
Anot auditorių, sėkmingai integracijai ir akademinei sėkmei užsieniečiams moksleiviams svarbu gerai išmokti lietuvių kalbą.
Vienas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos rekomenduojamų būdų - intensyvus mokymasis išlyginamosiose klasėse.
2024-2025 m. m. vos 8,7 proc. atvykusių užsieniečių mokinių pirmuosius metus intensyviai lietuvių kalbos mokėsi tokiose klasėse.
Daugiau nei pusėje (37 iš 55) audito metu vertintų bendrojo ugdymo mokyklų 5-12 kl. užsieniečiai vaikai pirmaisiais atvykimo metais lietuvių kalbos mokėsi bendrose klasėse, o ne atskirai, kaip yra rekomenduojama.
Tiesa, posėdyje nuotoliniu būdu dalyvavęs Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnazijos direktorius Artūras Totilas pateikė savo ugdymo įstaigos pavyzdį, kad ten jau dabar dirbama taip, kaip rekomenduoja Valstybės kontrolė.
Pasirodo, ten užsieniečiai pirmus metus mokosi tik lietuvių kalbos. Po to išlaiko lietuvių kalbos egzaminą, įgyja B1 kategoriją ir eina į bendrąsias klases.
Dar dvejus metus jie gali gauti papildomas tris lietuvių kalbos pamokas per savaitę. Esą tai pasiteisina, nes užsieniečiai geriau įsijungia į bendruomenę, o ir mokytojams gerai: turi daugiau pamokų, todėl gauna didesnes algas.
Šiuo metu gimnazijoje užsieniečius valstybinės kalbos moko du lituanistai, nes ir vaikų grupės yra dvi: vienoje - vien pradinukai, kitoje - visi vyresnieji.
Tiesa, audito metu kitos mokyklos nurodė, kad užsieniečiams vaikams atskirų lietuvių kalbos pamokų organizuoti negali, nes trūksta mokytojų.
Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Jonas Petkevičius teigė, kad dalis rekomenduojamų priemonių jau dabar yra vykdomos, tačiau pripažino, jog turimi instrumentai nėra pakankami.
„Sutinkame, kad priemonės nėra visai pakankamos, todėl įgyvendinsime rekomendacijas, kurias gavome iš Valstybės kontrolės. Kursime nacionalinį užsieniečių vaikų integracijos modelį pagal geruosius pavyzdžius. Taip pat atnaujindami bendruosius ugdymo planus numatysime minimalų pamokų skaičių, kursime testus lietuvių kalbos lygio nustatymui. Parengsime stebėsenos, mokytojų kvalifikacijos kėlimo, pagalbos vaikams ir rodiklių stebėsenos sistemą, patobulindami funkcionalumus stebėsenai gerinti. Esant poreikiui, bus galima svarstyti ir kitus teisės aktų pakeitimus", - akcentavo viceministras.
