„Čekių“ bylų mįslės: Tauragės merui – įtarimai, Visagino vadovui – civilinis ieškinys

Žala - 427 eurų

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) penktadienį informavo, kad „čekių" byloje dėl dokumentų suklastojimo ar disponavimo jais įtarimai pareikšti Tauragės rajono savivaldybės buvusiam tarybos nariui ir dabartiniam merui 37 metų Dovydui Kaminskui.

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, politikas 2019-2020 m. eidamas tarybos nario pareigas, savivaldybės administracijai pateikė galimai tikrovės neatitinkančią informaciją apie patirtas degalų išlaidas. Galimai padaryta žala - 427 eurų.

D.Kaminskas mero pareigas eina nuo 2019 m. Sulaukęs įtarimų jis sustabdė narystę Liberalų sąjūdyje.

Mašinos nevažiavo, o gavo išmokas

Tuo tarpu Panevėžio apygardos prokuratūros penktadienį pranešė, kad ginant viešąjį interesą teismui pateiktame civiliniame ieškinyje dėl nepagrįsto praturtėjimo prašoma iš Visagino savivaldybės mero 55 metų Erlando Galaguzo priteisti per 10 tūkst. eurų minėtos savivaldybės naudai.

Tyrimo metu nustatyta, kad per 2019-2023 m. kadenciją politikui buvo išmokėta 11 tūkst. 881 euras išlaidoms, jo patirtoms vykdant tarybos nario funkcijas, kompensuoti, E.Galaguzas pateikė čekius už įsigytus per 14 tūkst. 29 litrų degalų - benzino, dyzelino, dujų.

Už juos buvo mokama grynaisiais, keturiomis politikui priklausančiomis banko mokėjimo kortelėmis bei trimis jo sutuoktinės kortelėmis.

Anot prokuratūros, ilgametis politikas pateikė duomenis, kad praėjusios kadencijos metu tarybos nario pareigoms atlikti naudojosi dviem automobiliais. Tačiau tyrimo metu buvo nustatyta, kad vienas jų 2020 m. gegužės 10 - 23 d. nebuvo registruotas nei E. Galaguzo, nei kito subjekto vardu, todėl jo eksploatacija nebuvo galima. Kitam automobiliui nuo 2019 m. lapkričio iki 2020 m. sausio 9 d. buvo pasibaigęs privalomasis civilinės atsakomybės draudimas, todėl jis minėtu laikotarpiu taip pat negalėjo dalyvauti eisme.

Prokuratūros nuomone, dėl tos priežasties Visagino merui už tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis šiais automobiliais, nepagrįstai už degalus buvo kompensuoti 2 tūkst. 986 eurai. Taip pat nustatyta, kad E.Galaguzui nebuvo pagrindo kompensuoti 3 tūkst. eurų už degalų įsigijimą ne Visagino savivaldybės teritorijoje.

Tyrimo metu užfiksuota ir tai, kad politikas skirtingų rūšių degalus yra įsigijęs keliskart tą pačią dieną arba kelias dienas iš eilės. Čekius už įsigytus degalus politikas teikė apmokėjimui ir už tuos laikotarpius, kai karantino metu buvo draudžiami žmonių susibūrimai, o darbas vyko nuotoliniu būdu.

E.Galaguzas mero pareigas eina nuo 2019 m. Jis išrinktas po Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos vėliava.

Negali suprasti

Kaip rašė „Vakaro žinios", pirmos instancijos teisme ką tik subliuško ilgametės Birštono savivaldybės merės Nijolės Dirginčienės „čekių" byla. Pernai buvo išteisintas ir Marijampolės meras Povilas Isoda, bet pastarąjį nuosprendį apskundė prokuratūra. Prieš tai Lietuvos Aukščiausiajame Teisme skambiai žlugo Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus išgarsinta „čekių" byla.

Šį penktadienį verdiktą ketinama paskelbti Kaišiadorių rajono merui Šarūnui Čėsnai. Ką tik teisme pradėta nagrinėti Prienų rajono mero Alvydo Vaicekausko byla. Įtarimų dėl „čekių" pernai sulaukė Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius, Alytaus rajono merė Rasa Vitkauskienė, Akmenės rajono meras Vitalijus Mitrofanovas.

Tačiau dalis merų „čekių" bylose sulaukė tik civilinių ieškinių. Štai pernai teismas pripažino, kad Lazdijų rajono merė, buvusi žemės ūkio viceministrė, viena iš Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" steigėjų Ausma Miškinienė nepagrįstai praturtėjo savivaldybės sąskaita - priteista beveik 4300 eurų. Tačiau politikė apskundė nuosprendį.

Tuomet Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" pirmininkas Saulius Skvernelis „Žinių radijui" sakė, kad čia nėra baudžiamoji byla, kuriai net ir pasibaigus nepalankiai merė tiesiog grąžins pinigus, o tuomet galės grįžti į partiją. Jis pažymėjo jog kelias atgal būtų užkirstas, jei būtų baudžiamoji byla - dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo, piktnaudžiavimo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkė Gabrielė Juodkaitė-Granskienė yra pastebėjusi: „Mes negalime suprasti, kodėl vieni atvejai nuėjo per viešo intereso gynimą, kai buvo civilinėmis teisinėmis priemonėmis situacijos išspręstos, o kiti eina baudžiamąja tvarka. Matyt, irgi yra tam tikrų klausimų ne tik mums, bet ir ikiteisminį tyrimą atliekančioms institucijoms ir kaltinimą palaikančioms institucijoms."