Sostinėje pagerbtas Čarlio Kirko atminimas

Lietuvoje, europarlamentaro Petro Gražulio iniciatyva, prie JAV ambasados taip pat buvo surengta atsisveikinimo su Č.Kirku akcija. Į pastarąją susirinko apie 60-im žmonių, tačiau, nors buvo kviesti, nepasirodė nė vienas Jungtinių Valstijų ambasados darbuotojas (išskyrus susirinkusiuosius fotografavusį apsaugininką).

Kunigas, pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis Robertas Grigas pabrėžė, kad juodu su Č.Kirku galima vadinti bendraminčiais. Jie abu pasisakė už tai, kad šeimą gali sudaryti tik vyras ir moteris, kad svarbu saugoti kiekvieno, net ir negimusio žmogaus, gyvybę, kovoti už pilietines teises bei laisves ir siekti taikos. Pasak kunigo, tokių žmonių, kurie, kaip ir Č.Kirkas, rėmėsi trimis pamatinėmis vertybėmis - Dievu, šeima ir Tėvyne, reikia ne tik Amerikai, bet ir Lietuvai, kadangi mūsų krašte radikalūs kairuoliai reiškiasi ypač aktyviai.

Visgi R.Grigas išreiškė viltį, jog netrukus situacija ims keistis, nes Amerikoje viršų paėmė prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) vykdoma sveiko proto politika, todėl jos atgarsiai turėtų pasiekti ir Lietuvą. O kad tai nutiktų kaip galima greičiau, kiekvienas šalies gyventojas turėtų nebijoti realizuoti Č.Kirko išsakytas idėjas savo gyvenime.

P.Gražulis neslėpė tikėjęsis daugiau žmonių, tačiau, pasak jo, greičiausiai juos namuose privertė likti baimė, kurią pastaraisiais metais sėjo ir sėja kairuoliai, įskaitant ir tuos, kurie gali reikštis nacionaliniu transliuotoju vadinamo LRT eteryje.

Priminęs, kad Č.Kirkas gynė krikščioniškas vertybes, o netrukus po jo nužudymo LRT pasirodė visuomenininką smerkiantys bei smurtu kaltinantys straipsniai, politikas išsakė prielaidą, jog jeigu šiandieninėje Lietuvoje atgimtų Kristus, tai jis netrukus būtų antrą kartą nukryžiuotas, nes, kairuolių požiūriu, jis irgi skleidė neapykantą.

Baigdamas kalbą, P.Gražulis sakė tikįs, jog ši tradicinių vertybių puoselėtojo mirtis pažadins Amerikos bei Lietuvos gyventojus, ir ypač - jaunimą, tapusį pagrindinių kairiųjų radikalų taikiniu. O šie „prabudę" supras, jog genderizmas neša tik sugriovimus ir mirtį.

Č.Kirko organizaciją „Turning Point USA" (Lūžio taškas JAV) pristatęs žurnalistas Dobilas Sinkevičius susirinkusiuosius informavo, kad Registrų Centrui jau yra pateikta paraiška dėl organizacijos „Lūžio taškas Lietuva" registracijos, o kitą savaitę turėtų būti paskelbti ir jos nuostatai.

Į paminėjimą atvykęs Seimo narys Ignas Vėgėlė pabrėžė, kad yra labai svarbu ne tik sakyti tiesą, bet ir ją ginti bei sudaryti sąlygas ją išsakyti. Č.Kirkas, pasak politiko, nebijojo sakyti tiesos, todėl greitai išpopuliarėjo tarp jaunimo, dėl ko tapo pavojingas kairuoliams ir šie jį brutaliai pašalino.

Taip pat Seimo narys priminė ne tokią seną istoriją, kai Amerikoje daug klausimų keliančiomis aplinkybėmis mirus nusikaltėliui ir narkomanui Džordžui Floidui (George Floyd), per visą pasaulį nusirito juodųjų palaikymo banga, užliejusi ir Lietuvą. Tuomet „Laisvės partijos" vadovė ir būsima ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė skubiai, nepaisant pandeminių ribojimų, suorganizavo minią, tikėtina, nepilnamečių asmenų, kurie buvo atvesti ir suklupdyti prie JAV ambasados.

Kai prie tos pačios ambasados buvo pagerbtas kairuolių nužudyto baltojo Č.Kirko atminimas, nebuvo nei vieno „Laisvės partijos" nario, nei A.Armonaitės, nei jos vadovaujamų nepilnamečių. Ta proga I.Vėgėlė uždavė logišką klausimą - kur šiuo metu yra visi tie, kurie dar neseniai taip aršiai kovojo už žodžio laisvę ir žmonių gyvybes?

Taip pat jis atkreipė dėmesį į tai, jog susirinkę prie ambasados žmonės padarė tai, ką turėjo daryti Lietuvos valdžia (iš pastarosios irgi nė vienas nepasirodė) - jie pasiuntė žinią Amerikai, taip prisidėdami prie savo Tėvynės gynybos stiprinimo. Susirinkusieji, I.Vėgėlės nuomone, padarė žymiai daugiau negu per savo vizitus į Ameriką sugebėjo nuveikti KAM vadovė Dovilė Šakalienė.

Paskutinis kalbėjęs filosofas Marius Kundrotas irgi prisiminė Dž.Floido istoriją, kuri aiškiai rodo, jog kairuoliams baltųjų žmonių mirtys, net ir smurtinės, nerūpi, bei perspėjo, jog visi totalitariniai režimai pirmiausia taiko į jaunus žmones, kadangi jų besiformuojančią pasaulėžiūrą lengviausia paveikti. Būtent todėl, pasak jo, būtina sukurti „sanitarinę zoną", kuri apsaugotų jaunimą nuo kairuoliškos propagandos, taip užtikrinant, kad jaunimas netaps kairuolių įkaitais, o skirtingą nuomonę turintys žmonės ginčus spręs diskusijomis, o ne ginklais.

Prieš išsiskirstydami, susirinkusieji pasiklausė Č.Kirkui dedikuotos dainos, pagerbė visuomenininko atminimą tylos minute ir uždegė žvakutes.