Smurto orderiu prisidengia lyg bikiniu?

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete, vykdant parlamentinę kontrolę, vakar išryškėjo aštrus klausimas dėl smurto orderių taikymo. Kaip pastebėjo komiteto pirmininko pavaduotojas Vitalijus Gailius, matomas koncentruotas dėmesys, institucijų nusiteikimas apsaugoti žmones nuo smurto artimoje aplinkoje, bet dažnai statistika - lyg bikinis, kai reikia užsidengti nepatogias vietas.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Marius Draudvila parlamentarus informavo, kad jau išduota apie 46 tūkst. smurto orderių smurto orderių, apie 10 proc. jų apskųsta, o dalis skundų tenkinta. Orderiai taikomi tais atvejais, kai nėra nusikalstamos veikos požymių. Dažniausiai tai situacijos, susijusios su psichologiniu smurtu.

Kaip rašė „Vakaro žinios", 2023 m. liepą įvestas smurto orderis - visagalis. Juo remdamiesi policininkai į gatvę iš namų išmeta žmogų net ir naktį. Orderis išduodamas, kai nėra pagrindo iš karto pradėti ikiteisminį tyrimą, o galimos aukos šeimoje jaučiasi nesaugiai. Galimas smurtautojas iš namų privalo išsikelti 15 dienų - nesvarbu, kam priklauso būstas.

Tuometė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą, kuriuo nustatyta 17 smurto vertinimo kriterijų. Grėsmė nustatoma, kai įvykio aplinkybės atitinka tris ir daugiau klausimyne nurodytų kriterijų.

Nori ilgalaikio orderio

„Orderio taikymo problematika susijusi su skirtingu šios priemonės traktavimu. Teismai orderį vertina nevienodai: kai kurie mano, kad jis negali būti taikomas be konkretaus fizinio smurto požymių. Tačiau mes pabrėžiame, kad tais atvejais, kai yra fizinis smurtas, pradedamas ikiteisminis tyrimas, o orderis yra prevencinė, laikina - iki 15 dienų priemonė, skirta užkirsti kelią sunkesnėms pasekmėms. Kartais orderis traktuojamas kaip kardomoji priemonė, tačiau tai nėra teisinga", - kalbėjo M.Draudvila.

Policijos nuomone, orderis yra veiksminga prevencinė priemonė, o žmonės vis geriau suvokia jo taikymo esmę. Iš pradžių turėta nemažai pažeidimų, kai jie nesilaikydavo nustatytų sąlygų, tačiau pastaruoju metu tokių atvejų mažėja.

„Orderis veikia, nors, žinoma, ne visais atvejais. Turime asmenų, kuriems per dvejus metus orderis buvo taikytas tris ar daugiau kartų, o pavieniais atvejais - net daugiau nei 20 kartų. Manome, kad būtina tęsti diskusiją su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Teisingumo ministerija, teismais dėl ilgalaikio orderio taikymo galimybių", - aiškino M.Draudvila.

Anot jo, apie 40 proc. pradėtų ikiteisminių tyrimų dėl tokio smurto yra nutraukiama, nes nenustatoma nusikalstamos veikos.

„Orderininkai" - didžiulis iššūkis

Policijos duomenimis, apie 80 proc. pavojų keliančių žmonių būna neblaivūs - tai socialinių problemų turintys asmenys.

Lietuvos savivaldybių asociacijos direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Tiaškevičius parlamentarams aiškino, kad „orderininkai" - tai didžiulis iššūkis savivaldybėms, kurios turi juos laikinai apgyvendinti: „Jie būna agresyvūs, buvo atvejų, kai smurtavo prieš darbuotojus, prieš kitus paslaugų gavėjus."

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarsto, kad padėti reikėtų ne tik nukentėjusiems, bet ir keliantiems pavojų žmonėms: konsultuoti, informuoti, teikti psichologinę, dažnu atveju nuo priklausomybių ligų pagalbą.

Oponentai tvirtina, kad nėra pasaulyje sistemos, kur smurtautoją prilygintų aukai, neįmanoma padėti nemotyvuotam žmogui - reikia sukurti „tiltelį" tarp prevencinės priemonės ir Baudžiamojo kodekso taikymo.

Kaip naudojami resursai

Komiteto narys Ignas Vėgėlė pastebėjo, kad valstybės įsikišimas į bet kokią smurto prevenciją, ar į dviejų asmenų gyvenimą, neišvengia klaidų: „Tai ypač akivaizdu šeimose, kurios skiriasi. Pavyzdžiui, policija gali vykti dėl moters, o vėliau dėl vyro pareiškimų. Tokiu būdu policija dažnai tampa resursų naudojimo pavyzdžiu, kuris kartais atrodo beprasmis, bei „atpirkimo ožiu", nes visuomet reikia vykti į įvykį."

Pasak parlamentaro, reaguoti reikia, bet nutrauktų ikiteisminių tyrimų didžiulis santykis kelia kompleksinį klausimą dėl resursų naudojimo. Jis svarstė, kad galbūt reikėtų daugiau švietimo policijos pareigūnams arba diskusijų su advokatais, ieškoti būdų, jei įmanoma, kaip sumažinti, atrodytų, tuščią darbą.

I.Vėgėlė priminė, kad konfliktiškose, besiskiriančiose šeimose psichologinio smurto klausimus gali būti sudėtinga įvertinti.

Komisaro pavaduotojas aiškino, kad į tą patį smurto atvejį tenka reaguoti ir kelis kartus per parą, nes tai pranešimai susiję su pavojumi sveikatai ar gyvybei: „Reaguojame į visus pranešimus. Mums nesvarbu, kas praneša: mama, tėvas, vaikas ar kaimynas."

Siūlo įsikišti prokuratūrai

V.Gailius konstatavo, kad nauja smurto tramdymo priemonė paveikė statistiką: „Girdime, kad sumažėjo nusikalstamų veikų. Natūralu, nes jos „palindo" po smurto artimoje aplinkoje orderiu."

Pasak jo, pats ikiteisminio tyrimo institutas daugeliu atvejų lieka pilkojoje zonoje - kartais tai tampa būdu atsikratyti darbo, „popieriukų", atsakomybės. Pavyzdžiu, kai tam pačiam asmeniui orderis taikomas 25 ar daugiau kartų, kyla klausimas: ar egzistuoja pakankami kontrolės mechanizmai sprendimams nepradėti ikiteisminio tyrimo ir vietoj to išduoti orderį?

„Kalbant dėl 40 proc. nutrauktų ikiteisminių tyrimų - tai dažniausiai skausmo sukėlimo bylos. Pavyzdžiui, šeštadienį, kai atvyko policija, skausmas buvo didelis, tačiau pirmadienį apklausos metu nukrito iki nulio. Tokiose situacijose baudžiamoji byla nepasieks teismo, jei nedėsi pastangų surasti kontaktą su nukentėjusiu žmogumi. Jei nuoširdžiai nepasidarbuosi, paprasčiausia tokį ikiteisminį tyrimą nutraukti", - sakė V.Gailius.

Seimo nario manymu, galima būtų stiprinti orderio išdavimo kontrolės mechanizmą - tai turėtų kontroliuoti ne tik pati policija, bet prokuratūra, pasirinkdama pasikartojančius atvejus.