1 nuotr.Šiemet nuo naujų mokslo metų siūloma dvigubai sumažinti užsienio studentams per savaitę dirbti leidžiamų valandų skaičių – nuo 40 iki 20, pranešė vidaus reikalų viceministras Gintaras Aliksandravičius.
Pasak viceministro, tokius pakeitimus numatantys teisės akto projektai jau pateikti Seimui, nauja tvarka turėtų įsigalioti jau šiais metais.
„Yra pateikti įstatymo pakeitimo projektai Seime, pavasario sesijoje bus svarstomi. Aš manau, tie nuogąstavimai, kuriuos keliate dėl studentų galimo gudravimo, jau nuo mokslo metų pradžios šiemet, matyt, bus išspręsti. (...) (Numatomais pakeitimais bus reguliuojamas – ELTA) ir leidimo (dirbti – ELTA) galiojimas, ir darbo valandų skaičius, ir įpareigojimai aukštojo mokslo mokyklai griežčiau kontroliuoti ir lankomumą, ir pažangumą, ir kitus betarpiškai su studentavimu susijusius dalykus. (...) Vietoje dabar leidžiamų 40 siūlome 20 savaitės darbo valandų“, – trečiadienį po Prezidentūroje surengto institucijų susitikimo dėl migracijos politikos kalbėjo G. Aliksandravičius.
Kaip teigė vidaus reikalų viceministras, kontroliuoti užsienio studentų darbo valandas bus įpareigoti ir maisto išvežiojimo, pavėžėjimo platformų savininkai.
Po šio susitikimo Prezidentūroje taip pat pranešta, kad valstybės vadovas Gitanas Nausėda siūlo numatyti laikino darbo migrantų leidimų sistemą. Joje būtų nustatyta, jog Lietuvoje pas vieną darbdavį padirbę užsieniečiai po tam tikro laiko turėtų išvykti iš šalies.
Priėmė Migracijos ir prieglobsčio paktą
Kaip skelbta, 2024 m. gegužę priimtas naujasis Europos Sąjungos (ES) Migracijos ir prieglobsčio paktas, kuriuo siekiama išspręsti klausimus, susijusius su valstybių narių migracijos politika, kartu užtikrinant, kad Bendrija išlaikytų tvirtas ir saugias sienas.
Iki 2026 m. birželio Europos Komisija ir Bendrijos narės turi pasiruošti jo įgyvendinimui – imtis veiksmų, kad nuostatas, kurios yra sutartos ir įtvirtintos teisės aktuose, būtų galima taikyti praktikoje.
Viena jų – privaloma solidarumo sistema, pagal kurią visos ES valstybės narės turi prisiimti tam tikrą atsakomybę už prieglobsčio prašymų svarstymą.
Jei ES valstybė narė nenori priimti prieglobsčio prašytojų, ji privalo suteikti alternatyvią pagalbą, pavyzdžiui, mokėti finansinius įnašus į paramos fondą.
Pagal tokį principą Lietuvai per metus reikėtų priimti 158 atvykėlius arba kasmet mokėti apie 3 mln. eurų.
