1 nuotr.Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica siūlo panaikinti baudžiamąją atsakomybę už vadinamąją „neapykantos kalbą“, išskyrus atvejus, kai viešai kurstoma smurtauti ar fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe.
Ketvirtadienį tai numatančias Baudžiamojo kodekso (BK) pataisas įregistravęs politikas mano, kad tai turi būti ne įstatyminio reglamentavimo, o etikos normų sritis.
V. Sinicos nuomone, adekvati ir pakankama sankcija už įžeidžiančius pasisakymus turi būti visuomenės pasmerkimas, reputacijos nuosmukis ir prarasta pagarba, tačiau ne bausmės.
„Įstatymai neturi reguliuoti įžeidimų, jausmų srities. Neetiškus pasisakymus turi lydėti visuomenės vertinimas ir, galimai, pasmerkimas, prarandama reputacija, bet už juos neturime būti baudžiami įstatymu“, – teigia V. Sinica.
Pasiūlytu projektu jis deklaruoja siekį sustiprinti pamatines demokratinės visuomenės teises ir laisves, t. y. žodžio laisvę bei saviraiškos laisvę, skatinti Lietuvos gyventojus aktyviau dalyvauti diskusijose valstybei reikšmingais klausimais.
V. Sinicos nuomone, dabartinis reguliavimas faktiškai yra diskriminacinis.
„Įstatymas numato atsakomybę už pasisakymus, kurie „skatino neapykantą ar kurstė diskriminuoti žmonių grupę ar jai priklausantį asmenį dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, negalios, rasės, odos spalvos, tautybės, kalbos, kilmės, etninės kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, religijos arba įsitikinimų ar pažiūrų“. Taigi, straipsnis net teoriškai saugo tik nuo įžeidimo žmogui, kaip pažeidžiamos grupės atstovui, bet ne nuo įžeidimo apskritai“, – pažymi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) narys V. Sinica.
„Praktikoje yra dar blogiau, nes iš viso šio ilgo saugomų pagrindų sąrašo pritaikomas jis dažniausiai tik ginant įvairias mažumų grupes, bet nesaugo bet kurio iš mūsų. Tai visuomenę į grupes skirstanti tapatybės politika. Situacija, kai įstatymuose įtvirtintas toks visuomenės skirstymas, kai įstatymai tarnauja visuomenės pjudymui, yra netoleruotina. Visi turime būti lygūs prieš įstatymą – ar priklausome kokiai nors mažumai, ar ne“, – akcentuoja politikas.
BK nuostatos dėl neapykantos kalbos, anot V. Sinicos, tapo teisinio persekiojimo įrankiu žmonių, kurie išsakė vienokio ar kitokio pobūdžio nuomonę, kad ir kontraversiškai vertinamą, tačiau kurios egzistavimas demokratinėje pliuralistinėje visuomenėje yra galimas.
Nacionalinio susivienijimo atstovo Seime teigimu, pastarųjų metų Rusijos karo prieš Ukrainą kontekste padaugėjo pavyzdžių, kai neapykantos kalbos draudimas atsigręžia prieš žmones, kurie neigiamai žiūri į Rusijos imperinės politikos šalininkus. Kaip dokumento aiškinamajame rašte nurodo V. Sinica, yra daug asmenų, patrauktų baudžiamojon atsakomybėn už teiginius, kuriuos jie išsakė Rusijos ar rusų tautos atžvilgiu dėl Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, karinės agresijos Ukrainoje.
Parlamentaro pastebėjimais, BK nuostatos dėl neapykantos kalbos neretai būdavo inkriminuojamos ir asmenims, kurie išsakė viešus teiginius aukšto rango politikų atžvilgiu.
„Visuomenė turi nebijoti kritikuoti politikų, (…) politikų atžvilgiu išsakant netgi labai griežtus ar net šokiruojančio pobūdžio teiginius. Jei už politikų kritiką yra taikoma ne bet kokia, bet pati griežčiausia teisinė atsakomybė, t. y. baudžiamoji atsakomybė, vadinasi, egzistuoja problema dėl pačių pamatinių demokratijos principų įgyvendinimo“, – sako V. Sinica.
Dekriminalizuoti BK nuostatas pasiūlęs politikas sako, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtinta žmogaus saviraiškos laisvė. Jis taip pat akcentuoja pamatinį baudžiamosios teisės principą, kad baudžiamoji teisė turi būti taikoma tik kaip kraštutinė, paskutinė priemonė.
Jeigu Seimas pritartų, BK liktų baudžiamoji atsakomybė tiems, kurie viešai kurstė smurtauti, fiziškai susidoroti su tam tikra žmonių grupe, finansavo ar kitaip materialiai rėmė tokią veiklą. Už tai numatyta bausti viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.
Siūloma, kad naujas reguliavimas įsigaliotų 2026 m. liepos 1 d.
Galiojančiame BK už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę numatyta bausti viešaisiais darbais arba bauda, laisvės apribojimu, areštu, arba laisvės atėmimu nuo 1 iki 3 metų.
