Šildymo išlaidos vienoduose daugiabučiuose gali skirtis keliskart: kur slypi priežastys?

Lemia pastato energinės savybės

Sausį centralizuotai tiekiamos šilumos kainos augo daugelyje Lietuvos savivaldybių. Lyginant 2026 m. sausį su 2025 m. gruodžiu, vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina pridėjus 21 proc. PVM tarifą Vilniuje ir Kaune brango 16 proc., Klaipėdoje 18 proc. Galutinės sąskaitos gyventojams daugelyje miestų tapo didžiausios šį šildymo sezoną - net apie 90 proc. didesnės nei prieš metus, labiausiai dėl šaltos žiemos ir padidėjusio PVM tarifo. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius akcentuoja, kad pagrindinis veiksnys, lemiantis mokėjimų dydį, išlieka pastato energinis efektyvumas.

„Pastatai labai skiriasi savo energinėmis savybėmis, todėl ir šilumos suvartojimas tame pačiame mieste, tą patį mėnesį labai skiriasi. Tame pačiame mieste gali tekti mokėti 50 eurų už 60 kvadratinių metrų ploto butą, ir yra, kur už tą patį mėnesį, tame pačiame mieste ir tokiame pat bute išlaidos šildymui siekia 300 eurų. Taigi, jeigu gyventojai gauna dideles sąskaitas, pirmiausia reikėtų įvertinti, kiek šilumos sunaudojama jų name ir ar šis rodiklis neviršija miesto vidurkio", - teigia V. Lukoševičius.

Anot jo, didžiausi šilumos nuostoliai patiriami per nesandarias sienas, stogus, langus, rūsio perdangas bei dėl išbalansuotų vidaus šildymo sistemų. Taip pat daug šilumos suvartoja siauri ir aukšti sovietiniai daugiabučiai, tam įtakos turi langų ar balkonų plotas ir jų kokybė. Tokiuose namuose įrengus automatizuotus šilumos punktus, modernizavus ir subalansavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos, o butuose įrengus termostatus ir daliklius ant šildymo prietaisų bei nuotolinio duomenų nuskaitymo nuo visų apskaitos prietaisų sistemą galima sutaupyti net iki 25 proc. šilumos energijos.

Išlaidas mažina atsinaujinantys ištekliai

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius pabrėžia, kad ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra mažinti pastato energijos poreikį ir didinti jo energinį savarankiškumą - tai efektyviausia apsauga nuo kainų šuolių. Vien pastato atnaujinimas dažniausiai užtikrina bent 40 proc. mažesnį šilumos suvartojimą, o nemažai atvejų šis rodiklis siekia ir 50 proc. ar daugiau.

„Papildomai įdiegti atsinaujinančių išteklių sprendimai leidžia optimizuoti kitas išlaidas. Pavyzdžiui, įrengta saulės elektrinė padeda kompensuoti bendrųjų reikmių ir gyventojų elektros sąnaudas - apšvietimo, liftų, šilumos siurblių, kitų sistemų veikimo kaštus. Tai reiškia, kad gyventojai vienu metu gali mažinti tiek šildymo, tiek elektros išlaidas, taip sutaupymai dar labiau padidėja, o renovacija atsiperka greičiau", - sako M. Nagevičius.

Susidomėjimas modernizacija žiemą išauga

Modernizacijos metu siekiama ne žemesnės kaip B energinio naudingumo klasės ir bent 40 proc. sumažinti šilumos sąnaudas. Anot aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) Pastatų modernizavimo departamento direktorės Gintarės Burbienės, praktikoje dažnai pasiekiami dar geresni rezultatai. Pavyzdžiui, viename iš pastaraisiais metais atnaujintų namų 50 kv. m buto šildymo išlaidos sumažėjo nuo maždaug 70 eurų iki 27 eurų per mėnesį.

„Žmonės apie daugiabučio renovacijos būtinybę dažniausiai labiau susimąsto šaltuoju metų laiku - šiuo metu sulaukiame žymiai daugiau užklausų apie modernizavimo su valstybės parama sąlygas ir finansavimą. Naujai registruotų paraiškų skaičius APVIS sistemoje kas savaitę paauga bent po dešimt", - priduria ji.

Primename, jog APVA kvietimas valstybės paramai daugiabučiams atnaujinti galioja iki balandžio 1 dienos. Kompensuojamos ne tik energinio efektyvumo didinimo priemonės, bet ir gerinančios komfortą, estetiką, gyvenimo kokybę. Daugiau informacijos apie kvietimo sąlygas rasite APVA tinklalapyje: apva.lrv.lt Paraiškos teikiamos per APVA informacinę sistemą APVIS.

Projektas „Daugiabučių namų renovacijos skatinimas" finansuojamas Sanglaudos fondo lėšomis.

Užs. 39.