Siekiant spręsti seksualinio smurto problemą, Seimo konservatorės Agnės Bilotaitės vadovaujama darbo grupė siūlys tobulinti seksualinio priekabiavimo ir smurto prevencijos teisinį reguliavimą.
Seimo valdybos gegužės viduryje sudaryta darbo grupė planuoja parengti Baudžiamojo kodekso, Baudžiamojo proceso kodekso, Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje, Pagalbos nuo nusikalstamos veikos nukentėjusiems asmenims įstatymų ir, prireikus, kitų teisės aktų pakeitimų projektus.
„Esame sutarę, kad daugiausiai dėmesio skirsime keturioms temoms: seksualinei prievartai, seksualiniam priekabiavimui, seksualiniam smurtui elektroninėje erdvėje ir vaikų seksualiniam išnaudojimui“, – Eltai sakė šios grupės pirmininkė A. Bilotaitė.
Ji kol kas nesiėmė įvardyti konkrečių galimų įstatymų pataisų.
„Kokius teisės aktus siūlysime keisti – kol kas negaliu pasakyti, nes šiuo metu aiškinamės situaciją, analizuojame teismų praktiką, institucijų informaciją ir siūlymus, taip pat nevyriausybinių organizacijų, dirbančių seksualinio smurto prevencijos ir pagalbos aukoms srityje, praktiką ir pasiūlymus“, – sakė A. Bilotaitė.
Pasak jos, darbo grupė vertins, kaip teisės aktai taikomi praktikoje tai yra teisėsaugos institucijų, teismų, pagalbos tarnybų lygmeniu.
„Planuojame nustatyti, kas trukdo veiksmingai prevencijai ir pagalbai aukoms, ar laikomasi nukentėjusiųjų teisių apsaugos principų“, – sako A. Bilotaitė.
Darbo grupė ketina siūlyti sisteminius sprendimus, kurie padėtų nacionalinėms institucijoms ir savivaldybėms, sveikatos sistemos bei švietimo įstaigoms efektyviau bendradarbiauti šioje srityje.
Taip pat bus vertinama, ar atsakomybę už seksualinį priekabiavimą ir smurtą reglamentuojantys Lietuvos teisės aktai atitinka Europos Parlamento (EP) ir Tarybos direktyvai bei Europos Tarybos konvencijai dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos.
Darbo grupė analizuos tarptautinius dokumentus, kitų šalių praktiką seksualinio smurto prevencijos ir darbo su nukentėjusiais asmenimis srityse.
„Vertinsime galimybes tai adaptuoti ir pritaikyti Lietuvoje“, – sakė A. Bilotaitė.
Seimo laikinosios Moterų grupės pirmininkės nuomone, šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas neužtikrina efektyvaus teisingumo proceso ir pagalbos nukentėjusiems asmenims.
„Nėra sudaromos palankios sąlygos nukentėjusiems nuo seksualinio smurto apie tai saugiai pranešti, laiku gauti būtiną pagalbą, trūksta veiksmingos prevencijos“, – sakė politikė.
Remiantis tyrimų duomenimis, ji sako, kad nuo seksualinio smurto nukenčia kas ketvirta Lietuvos moteris.
Anot parlamentarės, nuo seksualinio smurto elektroninėje erdvėje nukenčia kas trečias 12–16 metų paauglys. 2023 m. nuo seksualinio smurto nukentėjo 384 vaikai (59 berniukai ir 325 mergaitės).
Reaguodama į susidariusią situaciją ir ekspertų siūlymus, parlamentinė Moterų grupė prašė Seimo valdybos inicijuoti Nacionalinės strategijos prieš seksualinį smurtą rengimą. Atmetusi šį siūlymą, Seimo valdyba nutarė sudaryti darbo grupę.
Ši darbo grupė išvadas Seimui turi pateikti iki šių metų pabaigos.
