1 nuotr.Seimas imasi svarstyti šeimų stiprinimui skirtą įstatymo pataisų paketą, siūlantį skatinti palankų požiūrį į šeimą, santuoką, tėvystę, motinystę, krikščioniškas vertybes ir tautines mažumas.
Šią iniciatyvą ketvirtadienį parlamentui pateikusi Seimo laikinosios šeimos politikos grupės pirmininkė Aušrinė Norkienė mano, kad siekiant spręsti demografinius iššūkius, padidinti gimstamumą nepakanka vien finansinių paskatų.
„Klaida būtų manyti, kad vien tik pinigais galima išspręsti problemą. Pinigai jau negelbsti gimstamumo, todėl norime pasiūlyti naują kryptį demografinėje politikoje. Šias įstatymo pataisas vadiname gyvybės kultūros projektu.
Siūlome kitokį požiūrį į demografinę krizę Lietuvoje. Manome, kad gerais motinystės ir tėvystės pavyzdžiais turime formuoti šeimoms palankią kultūrinę aplinką, kad jos norėtų gimdyti vaikus“, – mano Seimo vicepirmininkė A. Norkienė.
Šeima, jos teigimu, turi būti ne tik toleruojama, bet ir gerbiama.
„Kurkime teigiamą požiūrį į šeimą jauniems žmonėms, kad tai yra madinga, labai pilietiška ir patriotiška“, – ragino teisingumo ministrė Rita Tamašunienė.
Visgi projektui oponavę parlamentarai įžvelgė galimą santuokų nesudariusių šeimų ir jose gimusių vaikų diskriminaciją.
„Ignoruojama norma, kad visos šeimos yra lygios – gyvenančios santuokoje ir ne santuokoje. Man atrodo, kad čia daug rizikos su tais projektais, kalbant apie galimą diskriminaciją ne santuokoje gimusių, išaugintų vaikų atžvilgiu“, – sakė liberalas Eugenijus Gentvilas.
Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnės Viktorijos Čmilytės-Nielsen nuomone, pasiūlytos priemonės problemos nesprendžia, o tik ją gilina.
„Demografija nepagerės vien dėl to, kad vaikus nuo mažumės reikia ruošti santuokinei šeimai“, – teigė V. Čmilytė- Nielsen.
Įstatymo pakeitimai, kuriais akcentuojamos krikščioniškosios vertybės, Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininko socialdemokrato Lauryno Šedvydžio nuomone, yra „ant ribos prieštaravimo Konstitucijai“, nes norima išskirti vieną religinę bendruomenę.
Jei Seimas pritartų, Švietimo įstatyme būtų įrašyta, kad švietimas grindžiamas santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo, pripažinimu. Taip pat siūloma akcentuoti krikščioniškųjų vertybių reikšmę švietime.
Projektas numato, kad vienas iš švietimo tikslų yra „parengti asmenį santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, darniam bendravimui šeimoje“.
Įstatyme atsirastų ir naujas švietimo tikslas – stiprinti krikščioniškos kultūros tradicijas, didinti suvokimą apie tautinių mažumų svarbą valstybei.
Iniciatyvos autoriai taip pat siūlo įstatyme įtvirtinti didesnį tėvų vaidmenį parenkant švietimo kryptis savo vaikams. Jei Seimas pritartų, neformaliojo švietimo programos būtų taikomos tik turint tėvų ar globėjų pritarimą. Jie taip pat galėtų spręsti dėl formaliojo lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų tokių temų poreikio savo vaikui.
Seimui pateiktomis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisomis siūloma įtvirtinti naują LRT misiją – skatinti palankų požiūrį į santuokinę šeimą, motinystę, tėvystę ir vaikų gimimą.
Projektus parengę parlamentarai pastebi, kad šiuo metu tiek LRT, tiek Kultūros politikos pagrindų įstatymuose nėra akcentuojamas poreikis užtikrinti pozityvų požiūrį į santuokinę šeimą ir vaikų auginimą.
Seimui pristatytos Švietimo, LRT ir Kultūros politikos pagrindų įstatymų pataisos įveikė pateikimo stadiją. Už jas balsavo 44 Seimo nariai, 19 buvo prieš, 15 parlamentarų susilaikė. Projektus svarstys Seimo komitetai, o sulaukę Vyriausybės išvados plenarinėje salėje jie vėl atsiras balandžio 16 d.
