Seimas įstatymu reglamentuos šunų pagalbininkų darbą

Įstatyme įtvirtinus siūlomą tvarką, toks šuo bus žymimas skiriamuoju ženklu, o jo savininkas turės šuns pagalbininko statusą patvirtinantį dokumentą.

Įstatyme atsisakoma reikalavimo, numatančio, jog šunį pagalbininką gali parengti tik turintieji tarptautinių organizacijų suteiktą licenciją. Nauja įstatymo nuostata atvers galimybę tokius šunis parengti Lietuvoje. 

Projektu taip pat įtvirtinama teisė asmenims su negalia, besinaudojantiems šuns vedlio pagalba, patekti į visus pastatus, nepaisant jų paskirties – parduotuves, valstybės institucijas, gydymo įstaigas – bei naudotis viešuoju transportu ir taksi paslaugomis. Ši teisė taikoma ir šuns pagalbininko rengėjui kartu su šunimi mokiniu. 

Seimas taip pat pradėjo svarstyti Tikslinių kompensacijų įstatymo pakeitimus, numatančius galimybę asmenims su negalia kartą per 8 metus gauti šuns pagalbininko parengimo išlaidų kompensaciją. 

Tokia kompensacija siektų iki 300 bazinių socialinių išmokų dydį (BSI) – iki 21 tūkst. eurų. Ši suma kompensuotų apie 90 proc. faktinių šuns pagalbininko parengimo išlaidų. Jei šuo pagalbininkas miršta ar dėl sveikatos būklės negalėtų teikti pagalbos, būtų galima pakartotinai kreiptis minėtos kompensacijos – ši teisė nėra ribojama. 

Asmenų su negalia teisių komisijos pirmininkė Indrė Kižienė mano, kad įstatymų pakeitimai padidins asmenų su negalia savarankiškumą. 

„Šiais pakeitimais Lietuva prisijungs prie kitų šalių, kuriose šuns pagalbininko paslauga yra reglamentuota ir kuriose numatyti gyvūnų parengimo išlaidų kompensavimo mechanizmai. Šiais pokyčiais siekiama įtraukesnės ir atviresnės visuomenės visiems jos nariams“, – teigė I. Kižienė. 

Skaičiuojama, kad parengti vieną šunį pagalbininką kainuoja 25 tūkst. eurų, todėl be finansinės paramos asmeniui su negalia įsigyti tokį šunį būtų sudėtinga.

Prie įstatymų projektų, kuriais siekiama įteisinti šunų pagalbininkų teikiamą pagalbą žmonėms su negalia, Seimo posėdyje planuojama sugrįžti lapkričio 9 d.