Seimas: gyventojai iš privačių pensijų fondų laisvai trauktis galės dvejus metus

Už Vyriausybės pensijų sistemos pertvarkos projektus ketvirtadienį priėmimo stadijoje balsavo 88 parlamentarai, 16 buvo prieš ir 5 susilaikė.

Pasitraukimo iš kaupimo privačiuose pensijų fonduose „langas“ Seimo sprendimu nustatytas dviejų metų laikotarpiu – nuo 2026-ųjų sausio iki 2027 m. pabaigos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) savo ruožtu siūlė „langą“ nustatyti beveik 21 mėnesių laikotarpiu – nuo 2026 m. sausio 1 d. iki 2027 m. rugsėjo 30 d., tačiau parlamentas galų gale palaikė socialdemokrato Algirdo Syso siūlymą terminą ilginti.

Atmesta demokrato Algirdo Butkevičiaus iniciatyva leisti iš kaupimo pasitraukti per vienerius metus.

Šią iniciatyvą palaikė konservatorė Ingrida Šimonytė, teigdama, kad tai yra „sveiko proto elementas“ visoje Vyriausybės pertvarkoje.

„Jūs tiesiog kuriate nestabilumą, siunčiate viena kitai prieštaraujančias žinutes ir iš esmės vykdote tik savo populistinę užgaidą, vietoje to, kad rūpintumėtės tuo, kad po 20-30 metų žmonės galėtų gauti orias pensijas“, – Seimo posėdžių salėje kalbėjo politikė.

Tuo metu „valstietis“ Eimantas Kirkutis tikino, kad sistema turėtų būti dar liberalesnė, kad žmonės galėtų lėšas išsiimti bet kada.

Jam pritarė frakcijos kolega Valius Ąžuolas, teigdamas, kad „reikia baigti tarnauti pensijų fondams, juos reklamuojant“.

„Tas pasakymas, kad (kaupimas pensijų fonduose – ELTA) labai prisideda prie būsimos pensijos – nereikia  juokinti žmonių, 20, 30 ar 40 eurų gavus anuitetą yra labai geras prisidėjimas? Tai yra apgailėtinas prisidėjimas, to net nereikia“, – teigė politikas.

Liberalas Simonas Gentvilas savo ruožtu teigė, kad Vyriausybės pertvarka nekuria paskatos kaupti pensijai, leis būsimiems pensininkams „katapultuotis“ iš kaupimo pensijų fonduose.

„Inga Rugienienė įeis į Lietuvos istoriją kaip moteris, kuri sužlugdė privatų pensijinį kaupimą“, – kreipdamasis į socialinės apsaugos ir darbo ministrę sakė S. Gentvilas.

Savo ruožtu pati I. Rugienė atsakė, jog paskata likti antroje pakopoje yra sprendimas palikti 1,5 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU) valstybės prisidėjimą prie kaupimo – anksčiau svarstyta valstybės subsidiją keisti gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Iš antros pakopos per nustatytą „langą“ pasitraukę gyventojai galės atsiimti savo lėšomis sumokėtas įmokas ir visą investicinį prieaugį.

Už valstybės prisidėjimo dalį – „Sodros“ įmokas ir valstybės subsidiją – bus įskaičiuojami papildomi pensijų apskaitos vienetai į „Sodrą“ – t. y. ši dalis bus perkelta į pirmos pakopos pensiją.

Pagal Vyriausybės siūlymą, savanoriškai nusprendę toliau likti kaupime žmonės kitąmet galės toliau pasirinkti standartinę 3 proc. įmoką nuo savo atlyginimo, taip pat įmokas pasirinktinai didinti ar stabdyti vieneriems metams, šį laikotarpį ir pratęsiant.

Seimas atmetė opozicijai priklausančių konservatorių siūlymą leisti kaupimą stabdyti kas 10 dalyvavimo pensijų fonduose metų, tą leidžiant daryti laikinai: mažiausiai vienam mėnesiui, ilgiausiai – 24 mėnesiams.

Atskaičius 3 proc., lėšas bus galima išsiimti dviem būdais: vieną kartą iki 25 proc. sukauptų lėšų (ne daugiau nei žmogaus įmokėta suma) arba visas lėšas, kai sukaupta iki pusės privalomo anuiteto sumos arba iki pensijos liko mažiau nei 5 metai.

Numatytos trys sąlygos – liga, dalyvumo netekimas ir paliatyvi pagalba – kai žmogus galės be apmokestinimo iki pensijos išsiimti visas lėšas. 

Šiuo metu antroje pakopoje kaupia apie 1,4 mln. dirbančiųjų.