1 nuotr.Daliai politikų reikalaujant, kad po atlikto audito Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) pateiktų papildomos informacijos apie savo procesus, valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė sako nematanti tam didelio poreikio. Pasak jos, Valstybės kontrolės (VK) įvykdytas auditas buvo išsamus, o nustatytos problemos – esminės. Todėl valstybės kontrolierė akcentuoja, kad mažai tikėtina, jog papildomi tyrimai atskleistų ką nors nauja.
„Mūsų auditas pakankamai išsamus buvo. Ką mes nustatėme – tikrai matome, kad nustatėme esmines problemas ir kažko labai naujo mes ten nerasime. Akivaizdu, kad reikia susifokusuoti į tų radinių ir rekomendacijų įgyvendinimą ir tikrai situacija turėtų pagerėti – tiek efektyvumo, tiek skaidrumo, tiek ir nepriklausomumo stiprinimo prasme“, – antradienį komentavo I. Segalovičienė.
Viešojoje erdvėje netylant diskusijoms dėl atlikto audito, I. Segalovičienė pabrėžia, kad jis buvo reikalingas, o dabar svarbiausia įgyvendinti pateiktas rekomendacijas.
„Trys mūsų rastos problemos – jos tikrai yra esminės. Visi, kurie sako, kad tai nėra svarbu, iš tikrųjų, nėra teisūs (…). Jeigu darysime prielaidą ir pozicionuosime situaciją, pavyzdžiui, jeigu nebūtų įgyvendintos rekomendacijos, kas tada būtų. Iš tikrųjų, nukentėtų pati LRT, nukentėtų visuomenė, pagrindiniai principai, kuriuos minėjau – ypatingai nepriklausomumas“, – antradienį „Žinių radijuje“ komentavo I. Segalovičienė.
Seimo Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius kreipėsi į LRT, visuomeninio transliuotojo Tarybą bei kitas institucijas, reikalaudamas pateikti papildomos informacijos apie transliuotojo procesus. Be to, „aušrietis“ neatmetė, kad institucijų bus prašoma atlikti papildomus tyrimus.
Kaip skelbta, lapkričio 3 d. VK pristatė dar pavasarį pradėto LRT audito rezultatus.
Visuomeninio transliuotojo patikrinimo metu auditoriai nustatė sisteminių dirbančiųjų socialinių garantijų rizikų – pažymima, kad nėra aiškiai reglamentuoti darbuotojų atrankos, darbo užmokesčio ir autorinių sutarčių taikymo principai.
Be to, auditoriai pastebi, kad dideli kartojimai LRT Plius programoje kelia rizikas turinio įvairovei, taip pat raginama neatlygintinai skleisti daugiau pranešimų kultūrine, šviečiamąja ir socialine tematika.
Taip pat patikrinimo metu nustatyta viešųjų ir programų pirkimų trūkumų – akcentuojama, kad būtina stiprinti vidaus kontrolę, tobulinti teisinį reglamentavimą.
Po auditorių vertinimo iš viso buvo pateiktos 9 rekomendacijos – keturios skirtos LRT administracijai, trys Vyriausybei ir po vieną LRT tarybai bei Kultūros ministerijai.
LRT vadovybė tvirtino teigiamai vertinanti atliktą auditą bei jo rezultatus, žadėjo įgyvendinti pateiktas rekomendacijas.
