1 nuotr.Socialdemokratų deleguotas kultūros ministras Šarūnas Birutis pritaria savo frakcijos kolegų iniciatyvai naikinti desovietizacijos komisiją. Pasak jo, istorinės atminties klausimus turėtų spręsti pačios savivaldybės.
„Aš palaikau. Manau, kad savivalda galėtų tokius dalykus spręsti, nes savivalda vis tiek geriausiai jaučia bendruomenę ir nereikia laikyti, kad pas mus bendruomenės yra kažkokios nemąstančios ar kvailos“, – Eltai teigė Š. Birutis.
„Dabar gaunasi, kad kažkas iš viršaus turi nurodyti. Manau, kad pasitikėkime savo žmonėmis ir savivalda – viskas bus gerai“, – akcentavo jis.
Visgi, ministras sako ne iki galo sutinkantis su prezidento Gitano Nausėdos teiginiu neva desovietizacijos komisija politikuoja.
„Taip visai nesakyčiau, bet kad buvo spaudimo iš viršaus – tai tikrai buvo ir visuomenė buvo sukiršinama. Šiandien, kai yra tokia geopolitinė padėtis, mums reikėtų bet kokio kiršinimo vengti“, – kalbėjo jis.
ELTA primena, kad penktadienį grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.
Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Reguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija.
Savo ruožtu liberalų lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė, kad šios idėjos pristatymui pasirinktas laikas rodo, jog valdantieji nevertina istorinio ir geopolitinio konteksto.
„Visiškai nesuvokiamas nejautrumas datoms ir to pasiūlymo viešas iškėlimas birželio 14 d. išvakarėse. Nesuvokiami, labai nejautrūs valdančiųjų ir ekscelencijos komentarai“, – pirmadienį žurnalistams Seime teigė V. Čmilytė-Nielsen
Savo ruožtu konservatorė Paulė Kuzmickienė teigė, kad šias pataisas registruoti Gedulo ir vilties dienos išvakarėse – ciniška. Tokią iniciatyvą smerkė ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.
Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.
