Saulius Skvernelis apie institucijų veiksmus, reaguojant į droną: tai, kas vyksta, yra apgailėtina

„Visa tai, kas vyksta, tikrai yra apgailėtina“, – trečiadienį sakė parlamento vadovas. 

„Ir pačios kariuomenės, krašto apsaugos ministrės pasakymas, kad mes čia nesiruošiame taikos metu (…) šaudyti į kairę ir į dešinę, atrodo labai nekaip. Nereikia į kairę, į dešinę šaudyti. Reikia tiesiog tokius objektus numušti“, – pridūrė S. Skvernelis.

Pasak Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ vadovo, tokioms situacijoms turėjo būti pradėta ruoštis gerokai anksčiau, į Lietuvą pradėjus skraidyti kontrabandininkų naudojamiems meteorologiniams balionams.

„Labai kritiškai vertinu. Problema yra kilusi ne paskutiniais mėnesiais (…). Dar praėjusioje kadencijoje (…), kai pradėjo skraidyti kontrabandininkų oro balionai (…), klausimas buvo labai aštriai keliamas, bet, pasirodo, kad tuo metu Vyriausybė buvo nieko nepadariusi“, – kalbėjo Seimo pirmininkas. 

Parlamento vadovo teigimu, nesiimant atitinkamų veiksmų, priešiškoms valstybėms yra siunčiama žinia, jog jos gali daryti ką panorėjusios. 

„Mes turime eilinę situaciją, kai patys savo veiksmais arba neveikimu, nesugebėjimu veikti parodome priešiškoms valstybėms, kad darykite (…). Dabar akivaizdžiai matosi, kad dronai gali skristi, yra visiškas pasimetimas“, – sakė S. Skvernelis. 

„Apie krizių valdymą apskritai galima tik patylėti. Nežinau, (…) ką tas krizių valdymo centras apskritai veikia (…). Panašu, kad tokio tipo krizėms šalis nėra pasiruošusi“, – akcentavo jis. 

Sako, jog sprendimus turėtų priiminėti ne ministrė, o kariškiai 

S. Skvernelis pažymi šioje situacijoje pasigendantis platesnių kariuomenės galimybių veikti savarankiškai, nelaukiant krašto apsaugos ministrės Dovilės Šakalienės sprendimo. 

„Priimtas sprendimas, kad tokiu atveju ne kariškiai, ne pareigūnai, bet krašto apsaugos ministrė turėtų priiminėti sprendimą, kaip panaudoti (turimą įrangą – ELTA), kada numušti grėsmę keliantį objektą. Na, atleiskite, čia būtų tas pats, kas policininkas, naudodamas šaunamąjį ginklą prieš nusikaltėlį, skambintų vidaus reikalų ministrui ir klaustų, ar galiu panaudoti ginklą. Atrodo neįtikinamai“, – kalbėjo parlamentaras. 

„Yra institucijos ir tarnybos, kurios turi veikti nepriklausomai nuo politinių sprendimų. Čia nėra situacija, susijusi su kažkokios agresijos, karo stovio ar ypatingos situacijos paskelbimu, kur daromi politiniai sprendimai. Čia yra tiesiog kasdienių funkcijų vykdymas, kuris turi būti apibrėžtas įstatymiškai (…). Kol bus skambinama kažkam, ieškant politinio sprendimo (…), tai kiek laiko tas užtruks“, – akcentavo jis. 

Pateisina G. Jeglinsko kritiką D. Šakalienei

Antradienį šalies institucijų, Krašto apsaugos ministerijos (KAM) veiksmus, į Lietuvą įskridus neatpažintam objektui, sukritikavo ir S. Skvernelio bendrapartietis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Giedrimas Jeglinskas. Trečiadienio rytą jis pareiškė, jog šios ministerijos vadovė D. Šakalienė apskritai nesuvokia, kaip veikia kariuomenė. Kiek anksčiau parlamentarę G. Jeglinskas stipriai kritikavo ir dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vado Elegijaus Paulavičiaus nušalinimo. 

Tuo metu S. Skvernelis tikina, jog NSGK vadovo kritika nėra nepagrįsta ir atspindi ne tik paties G. Jeglinsko, bet ir viso komiteto poziciją. 

„NSGK yra tas komitetas, kuris atlieka parlamentinę kontrolę labai svarbioje srityje, tame tarpe ir mūsų saugumo, krašto apsaugos srityje, dėl to jeigu yra problemos, ir tos problemos nesprendžiamos arba sprendžiamos netinkamai, kaip su karinės žvalgybos vadovu, tai tylėti, įkišti galvą į smėlį, turbūt būtų neleistinas dalykas“, – kalbėjo Seimo pirmininkas. 

„Dėl to komiteto pirmininkas, matyt, išsako ne tik savo poziciją, bet apibendrina ir komiteto poziciją, kurioje yra ir valdantieji, ir opozicija, Komitetas (…), nesvarbu kuri kadencija, šitais klausimais būna pakankamai vieningas“, – aiškino demokratų lyderis. 

ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Reaguojant į šią situaciją, nuspręsta antradienį Prezidentūroje surengti atsakingų institucijų vadovų susitikimą, kurio metu būtų aptarti nacionalinio saugumo klausimai, dronų keliama grėsmė bei jos eliminavimo galimybės. 

Po šio susitikimo paskelbta, kad Lietuva papildomai įsigis žemuose aukščiuose esančius objektus aptinkančius radarus.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.