Ruginienė: esu atvira diskusijoms, kaip galima dar labiau depolitizuoti LRT tarybą

„Girdžiu abejonių, kad galbūt taryba ir jos sudėtis yra per daug politizuota, galbūt per daug politikų įtakos yra joje, nors tai yra sudėtingas procesas formuojant LRT tarybą, tų saugiklių yra labai daug“, – penktadienį žurnalistams Rygoje teigė I. Ruginienė.

„Bet aš esu atvira diskusijoms kalbėti apie tai, kaip galima dar labiau depolitizuoti LRT tarybą, kad kiekvienas žmogus, žurnalistas dirbdamas LRT jaustųsi saugiai ir kad mes galėtume užtikrinti, kad nebus cenzūruojamas žurnalistų darbas, kad jie galės dirbti taip, kaip dirbo iki šiol“, – tvirtino ji.

Tuo metu kalbėdama apie aistras keliantį įstatymo projektą dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos, premjerė dar kartą tikino, jog slaptas balsavimas yra demokratinių procesų sugrąžinimas į visuomeninio transliuotojo tarybą.

„Mes kalbame apie struktūrinius pakeitimus, (...) apie tam tikrų demokratinių procesų sugrąžinimą į LRT tarybą. Ilgą laiką turėjome slapto balsavimo galimybę ir manome, kad šiandien ją reikia sugražinti, nes slaptas balsavimas atveria galimybę kiekvienam tarybos nariui apsispręsti laisvai be jokių įtakų“, – kalbėjo ministrė pirmininkė.

Kaip skelbta, ketvirtadienį Seimui pritarus trečiadienį užregistruotam valdančiųjų projektui lengvinančiam LRT vadovo atleidimo procedūrą, parlamento salėje netrūko chaoso. 

Nors opozicija paprašė atlikti ekspertinį įstatymo poveikio vertinimą, posėdžiui pirmininkavęs Raimondas Šukys pirmiausia pateikė balsavimui buvusio kultūros ministro Šarūno Biručio siūlymą svarstyti įstatymą skubos tvarka. Po to opozicija nusprendė palikti plenarinių posėdžių salę ir tikino, kad į ją negrįš, kol nebus užsakytas ekspertinis vertinimas. 

ELTA primena, kad trečiadienį valdančiųjų atstovai parengė ir įregistravo naują įstatymo projektą dėl supaprastintos LRT vadovo atleidimo tvarkos.

Skiriant ir atleidžiant LRT generalinį direktorių siūloma numatyti slaptą balsavimą. Be to, projekte numatoma, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius galėtų būti atleistas iš pareigų išreiškus nepasitikėjimo dėl netinkamai vykdomų funkcijų arba tarybai nepatvirtinus metinės veiklos ataskaitos. Be to, už šį sprendimą turėtų balsuoti daugiau nei 1/2 tarybos narių, t. y., bent 7 ir 12. 

Projektą kritikuojanti žurnalistų bendruomenė bei opozicija tikina, kad valdančiųjų siūlomas projektas mažai kuo tesiskiria nuo anksčiau „aušriečių“ ir jungtinės „valstiečių“ frakcijos atstovų teiktos iniciatyvos. 

Ja siūlyta, kad visuomeninio transliuotojo taryba LRT vadovą galėtų atleisti slaptu balsavimu, ne mažiau kaip 1/2 visų tarybos narių balsais bei tokio sprendimo nereikalaujant argumentuoti viešuoju interesu.

Dėl inicijuotų pataisų žurnalistų bendruomenė organizavo protestą prie Seimo, iki šiol ragina pasirašyti peticiją prieš LRT politinį užvaldymą.