Prokuroras apskundė nuosprendį Erikai Švenčionienei: dėl įrašo apie Medininkų žudynes baudos nepakanka

Moteris taip pat nesutinka su nuosprendžiu. Anot jos, kai nuomonės išreiškimas įvertinamas beveik 4 tūkstančiais eurų, tai tik rodo mūsų sistemos bejėgiškumą.

Nori uždrausti lankytis memoriale

Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroras Šarūnas Šimonis žaibiškai pateikė apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo vasario pabaigoje priimto nuosprendžio, kuriuo dėl SSRS įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo prieš Lietuvos gyventojus šiurkštaus menkinimo visuomenininkei E.Švenčionienei skyrė 3750 eurų baudą.

Kaip antradienį pranešė prokuratūra, prašoma kaunietei skirti griežtesnę bausmę: laisvės apribojimą 1,5 metų, taikant intensyvią priežiūrą elektroninio stebėjimo priemonėmis.

Bausmės vykdymo laikotarpiu prašoma įpareigoti E.Švenčionienę pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, uždrausti lankytis Medininkų žudynių memoriale.

Taip pat teismo prašoma įpareigoti E.Švenčionienę iš socialinio tinklo „Facebook" savo paskyros pašalinti Medininkų žudynes šiurkščiai menkinantį įrašą bei skirti 1000 eurų įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Paskelbė per metines

Teismas nustatė, kad E.Švenčionienė 2024 m. liepos 31 d., minint 33-iąsias Medininkų žudynių, kurių metu SSRS vidaus reikalų ministerijos Vidaus kariuomenės Rygos Ypatingos paskirties milicijos būrio (OMON) milicininkai nužudė septynis Lietuvos muitinės, policijos ir pasienio pareigūnus, o vieną muitininką sunkiai sužeidė, metines, savo paskyroje feisbuke parašė: „Medininkų tragedija, tamsioji Lietuvos spec. tarnybų veiklos pasekmė. Daug faktų bylojo apie tai, kad žudikai buvo iš savų tarpo. Tiesa paslėpta, liudininkai nutyla."

Teisėja Giedrė Maslauskaitė konstatavo, kad kaltinamoji šiurkščiai menkino įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus, ir taip įžeidė asmenų, žuvusių ir sužeisto kovoje dėl atkurtos Nepriklausomybės išsaugojimo, atminimą bei jų artimuosius.

Ikiteisminiam tyrimui vadovavusio ir kaltinimą byloje palaikiusio Š.Šimonio skunde nurodoma, kad nuteistoji nepripažino savo kaltės, neišreiškė jokio gailesčio dėl savo elgesio.

Iki šiol jos paskyroje socialiniame tinkle „Facebook" galimai esančio Medininkų žudynes šiurkščiai menkinančio įrašo E.Švenčionienė nėra pašalinusi, „kas leidžia pagrįstai manyti, jog nuteistoji taip elgiasi sąmoningai ir neatsitiktinai, tebeturėdama tikslą šiurkščiai menkinti įsiteisėjusiais Lietuvos teismų sprendimais ir Lietuvos teisės aktais pripažintą 1991 m. SSRS agresijos prieš Lietuvą faktą, jos metu SSRS įvykdytą labai sunkų nusikaltimą prieš Lietuvos gyventojus".

Jaučiasi teisiama neteisingai

Bylos duomenimis, teisme E.Švenčionienė aiškino, kad paskelbė nuomonę, nes Medininkų tragedijoje yra labai daug neaiškumų, jog rėmėsi kelių knygų informacija, Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko Vytauto Landsbergio kalba ir kt.

Moteris tvirtino, kad turi teisę išsakyti savo nuomonę: „Kai valstybė nori uždrausti žmonėms kalbėti apie vieną ar kitą bylą, kyla klausimas - kodėl?"

Pasak kaltinamosios, nubaudžiant ją norima pasakyti Lietuvos žmonėms, kad abejoti negalima. Ji aiškino, kad jaučiasi teisiama neteisingai, šios bylos absurdiškumas iki šiol nesuprantamas.

Nerado atsakymų

Teisme liudijusi žurnalistė Giedrė Gorienė, kurios parašyta knyga taip pat rėmėsi kaltinamoji, sakė, kad Medininkų žudynių bylos nagrinėjimą stebėjo 7 metus iki pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimo, pagal žurnalistinį tyrimą parašė knygas, kurių tikslas buvo parodyti tai, kas neištirta, o žudikus paliko ieškoti teisėsaugai.

Anot žurnalistės, knygose yra daug byloje esančių faktinių duomenų ir įrodymų, į kuriuos nėra atsakymų.

Ji sakė, V.Landsbergis taip pat davė interviu, rašydama knygą rėmėsi ir jo archyve turima medžiaga. Žurnalistė pažymėjo, kad nėra tokių vietų jos knygoje, kurioje yra faktai, kad žudikai buvo iš savų tarpo.

Ekspertė Gintarė Herasimenkienė teisme aiškino, kad E.Švenčionienės įrašo tikslas galėjo būti noras sukelti abejonę oficialiai žinomai informacijai - propagandos naratyvo įprasta strategija.

Ar menkinamos žudynių aukos? Anot ekspertės, apie žudynių aukas tiesiogiai nekalbama, bet kalbama apie specialiąsias tarnybas, kurios yra menkinamos, tuo tarpu, du žuvusieji priklausė „Aro" rinktinei, kuri galbūt yra specialioji tarnyba.

Laukia nuosprendis kitoje byloje

Kaip paskelbė „Elta", E.Švenčionienė teigė, kad nuosprendį apskųs. Teisme žurnalistams ji sakė: „Šitose salėse arba jau šitas sales pradės mindyti bent 50 procentų Lietuvos gyventojų, kurie abejoja mūsų valdžios sprendimais, mūsų valdžios politika Lietuvos atžvilgiu. Manau, kad atsiras daug drąsių žmonių, kurie pradės skaičiuoti nuostolius, kuriuos mūsų esamoji, buvusi valdžia padarė Lietuvos piliečiams. Tai, kad nuomonės išreiškimas įvertinamas beveik 4 tūkstančiais eurų, tik rodo mūsų sistemos bejėgiškumą."

Anot moters, gaila, kad Lietuva bijo būti demokratine šalimi, o šalyje yra iškelta ne viena politinė byla, kurias visuomenė po 10-15 metų įvertins visai kitaip.

E.Švenčionienės laukia nuosprendis kitoje byloje, kurioje ji kaltinama padėjimu kitai valstybei veikti prieš Lietuvą, viešu pritarimu tarptautiniams nusikaltimams.