Poligonus turinčių savivaldybių infrastruktūrai ministerija šiemet skirs virš 11 mln. eurų

Tai numatantį susitarimą su dešimtimi savivaldybių pirmadienį pasirašė krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas.

„Nuo šio momento poligonus turinčių savivaldybių infrastruktūrai bus skiriama dalis gynybos biudžeto“, – žurnalistams po pasirašymo sakė ministras.

Savivaldybėms sutarta skirti pinigų keliams, vandentiekiui, švietimui ir kitai svarbiai infrastruktūrai gerinti.

Tam bus naudojama dalis ministerijai šiems metams skirtų biudžeto asignavimų – nuo 0,3 iki 0,5 proc. 

Krašto apsaugos viceministras Bronius Bieliauskas Eltai sakė, kad ministerija yra parengusi tvarką, kaip savivaldybės turi pateikti objektų, kuriems numato skirti finansavimą, sąrašą, jiems pagal prioritetą yra suteikti balai.

„0,3 proc. finansavimą skirs savivaldybėms poligoninėms, o 0,2 proc. paliekama Krašto apsaugos ministerijai spręsti, kur galėtų skirta būtent savivaldybėse“, – teigė krašto apsaugos viceministras.

Krašto apsaugos ministro teigimu, savivaldybės pačios geriausiai žino, kokiems jų projektams trūksta finansavimo.

Pasak B. Bieliausko, ministerija prašo ministerija sąrašus teikti išskirtiniams objektams, kurie tiesiogiai susiję su KAM valdomu turtu – pavyzdžiui, vandentiekio, valymo įrenginių, privažiavimo kelio prie poligono.

Viceministras sakė, kad savivaldybės objektų sąrašus turi pateikti iki šio antradienio, iki balandžio 28 d. ministerija juos peržiūrės, kartu su savivalda sudarys prioritetus, o lėšos savivaldybėms bus pervestos iki gegužės pradžios.

Anot ministerijos, lėšos iš gynybai skiriamo biudžeto bus paskirstomos proporcingai karinių teritorijų dydžiui – numatytos skirtingos savivaldybėms skiriamos sumos.

Šalčininkų rajonui numatyta apie 3,4 mln. eurų Švenčionių rajono – apie 3,2 mln. eurų, Kazlų Rūdos – apie 1,5 mln. eurų, Jonavos rajonui – apie 970 tūkst. eurų

Tauragės rajono savivaldybei skiriama apie 690 tūkst. eurų, Klaipėdos rajono – apie 490 tūkst. eurų, Šilalės – apie 440 tūkst. eurų, Varėnos rajono – apie 190 tūkst. eurų., Kauno rajono – apie 110 tūkst. eurų, Telšių rajono – apie 70 tūkst. eurų.

Lėšos numatytos savivaldybių socialinės ir inžinerinės infrastruktūros kūrimui arba plėtrai, atsižvelgiant į savivaldybių poreikius, atsiradusius dėl karinių poligonų ir karinio mokymo teritorijų. 

Į šį finansavimą neįtraukiami vietinės reikšmės keliai ir keliai, vedantys į karines teritorijas – jų remontas finansuojamas pagal 2022 m. ministerijos patvirtintą tvarką.

Objektų sąrašą kitų metų finansavimui savivaldybės ministerijai teikti turėtų spalį.

Pernai KAM ir Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA) jau pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl naudų paketo savivaldybėms, kurių teritorijoje jau yra arba ateityje bus įsteigti kariniai poligonai.

Asociacijos vadovas, Plungės rajono meras Audrius Klišonis pažymėjo, kad savivaldybės yra patenkintos diskusijų su ministerija rezultatu.

„Tai, kas padaryta šiandien, sudėti parašai, yra tam tikra išpirkta istorinė praeitis – tose savivaldybėse, kur anksčiau buvo poligonai, jie anksčiau negaudavo jokių išmokų, (…) tai šiuo atveju tikrai, manau, yra skolos grąžinimas ir toms savivaldybėms ir jų gyventojams“, – žurnalistams sakė A. Klišonis.

Anot jo, finansavimas konkretiems projektams su laiku gali keistis.

Lietuvoje jau veikia Pabradės, Rūdninkų, Gaižiūnų, Kazlų Rūdos ir Kairių kariniai poligonai.

Šiuo metu Seime svarstomas naujo poligono Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje steigimo, taip pat Tauragės bei Šilalės karinių poligonų plėtros įstatymo projektai.

Valstybės gynimo taryba pernai gruodį priėmė sprendimą steigti brigados dydžio Kapčiamiesčio poligoną, be to, nuspręsta, kad Tauragėje esančio poligono plotas bus dvigubai didinamas, išplečiant jo teritoriją į Jurbarko savivaldybę.

Vis tik dėl tokio valdžios sprendimo kilo vietos bendruomenės pasipiktinimas, vyko protesto akcija.

Brigados dydžio poligoną norima įsteigti siekiant atliepti kariuomenės modernizaciją, augantį šauktinių skaičių, vystomą nacionalinę diviziją ir didėjančias sąjungininkų pajėgas.