Po teismo sprendimo dėl Šiaulių kalėjimo R.Mockus reikalauja Kalėjimų tarnybos vadovų atsakomybės

Kaip Eltai sakė R. Mockus, Apeliacinis teismas, priimdamas sprendimą nutraukti viešąjį pirkimą dėl Šiaulių kalėjimo, nurodė, kad pirkimą organizavusi LKT pažeidė teisės principus.

„Apeliacinis teismas aiškiai ir nedviprasmiškai pasakė, kad Kalėjimų tanyba, organizuodama viešąjį pirkimą, pažeidė ir nesilaikė pagrindinių viešuosiuose pirkimuose taikomų ir privalomų teisės principų. Ir teismas kalba apie pirkimų skaidrumo ir lygiateisiškumo principus. Teisine prasme tai yra labai svarbu. 

Taip pat teismas konstatavo, kad Kalėjimų tarnybos sukurta konkurso sąlyga, pagal kurią vertinamas energetinio naudingumo kriterijus, yra subjektyvi ir nėra pagrįsta jokia ekonominė nauda, todėl yra neteisėta“, – Eltai kalbėjo R. Mockus.

Pasak ministro, nutraukus viešąjį pirkimą, sužlugo strateginis projektas ir dėl to atsakomybę turi prisiimti LKT vadovybė, visų pirma – tarnybos kanclerė Ligita Valalytė. 

„Noriu pabrėžti, kad bus reikalaujama Kalėjimų tarnybos vadovybės ir konkrečiai kanclerės L. Valalytės, kuri tiesiogiai atsakinga už Šiaulių kalėjimo projekto viešųjų pirkimų organizavimą, atsakomybės dėl neprofesionaliai ir neatsakingai vykdytų pareigų ir vykdomo pirkimo, kuri teismo buvo įvardytas ir pripažintas neteisėtu.

Taip pat noriu pabrėžti, kad dabartinė Kalėjimų tarnybos vadovybė dėl nekompetencijos ir tarnybinio aplaidumo sužlugdė strateginį projektą ir taip buvo padaryta didelė žala valstybei. Tiesą sakant, aš, kaip ministras, apgailestauju, kad dėl Kalėjimų tarnybos vadovų nekompetencijos yra sužlugdytas labai svarbus Lietuvai projektas“, – pabrėžė R. Mockus. 

Anot jo, po Apeliacinio teismo sprendimo Teisingumo ministerija planuoja vertinti už viešąjį pirkimą dėl Šiaulių tardymo izoliatoriaus atsakingų asmenų veiksmus.

Ministras taip pat akcentavo, kad dėl sužlugusio strateginio projekto atsakomybę turi prisiimti ir LKT direktorius Mindaugas Kairys. Be to, R. Mockaus teigimu, šio pareigūno atžvilgiu šiuo metu jau vykdomi trys tyrimai.

„Šiuo metu pagal Kalėjimų tarnybos pareigūnų ir profesinių sąjungų pateiktus skundus Kalėjimų tarnybos vadovybės atžvilgiu pradėti net trys papildomi tyrimai dėl Kalėjimų tarnybos vadovo piktnaudžiavimo ir aplaidaus pareigų vykdymo, administracinio neūkiškumo“, – dėstė R. Mockus.

Ministras, paklaustas, ar LKT direktorius M. Kairys, tarnybos kanclerė L. Valalytė turėtų atsistatydinti, tiesaus atsakymo nepateikė, tačiau pabrėžė, kad konkrečiai kanclere jis nepasitiki.

„Akivaizdu, kad asmenys, kurie ilgą laiką dirbo su šiuo projektu (Šiaulių kalėjimo – ELTA) ir dėl kurių nekompetencijos, šiuo atveju – kanclerės nekompetencijos, buvo sužlugdytas toks projektas, tai yra tiesiog buvo paruoštos blogos konkurso sąlygos – ar jos buvo paruoštos blogai dėl nekompetencijos, ar dėl kitų dalykų, tai mes dar taip pat renkame medžiagą ir bus atsakyta tyrimo eigoje – tačiau pasitikėjimas ministro ir Teisingumo ministerijos komandos šiuo asmeniu yra prarastas ir akivaizdu, kad turės būti sprendžiamas klausimas“, – dėstė R. Mockus.

LKT vadovybę kaltina politikavimu

R. Mockus, kalbėdamas apie LKT vadovus, tvirtino, kad Teisingumo ministerijai pradėjus tyrimus dėl jų veiksmų, pastarieji esą ėmė politikuoti.

„Turime didelę problemą su Kalėjimų tarnybos vadovybe, kuri be kita ko, pradėjus lįsti jų machinacijoms, pradėjo politikuoti“, – dėstė R. Mockus.

LKT kanclerė L. Valalytė yra Kauno miesto tarybos narė, priklausanti laikinosios sostinės mero Visvaldo Matijošaičio vadovaujamam visuomeniniam komitetui „Vieningas Kaunas“.

Anot teisingumo ministro, L. Valalytės atžvilgiu šiuo metu atliekamas tarnybinis patikrinimas, įtariant, kad ji, būdama LKT kanclere, nenusišalino nuo sprendimų viešųjų pirkimų, kuriuos laimėjo jos politinis bendražygis, procedūrų.

„Atliekame tarnybinį tyrimą, nes (L. Valalytė – ELTA) nenusišalino kai kuriuose procesuose, susijusiuose su savo partiečiu, kuris laimėjo viešuosius pirkimus Kalėjimų tarnyboje. Tos sumos buvo didelės“, – kalbėjo R. Mockus. 

Ministras akcentavo, jog LKT vadovybės atžvilgiu atliekamų tyrimų metu esą aiškėja ir daugiau galimai pareigūnų padarytų pažeidimų. Kaip teigė R. Mockus, apie šių tyrimų rezultatus bus pranešta vėliau, pabaigus tyrimus.

Teismas nutraukė viešąjį pirkimą

ELTA primena, kad Apeliacinis teismas antradienį nutraukė beveik 57 mln. eurų vertės viešąjį konkursą dėl Šiaulių rajone planuojamo statyti naujo kalėjimo.

Kaip teigiama teismo pranešime spaudai, toks sprendimas priimtas, išnagrinėjus konkurso nelaimėjusios pirkimo dalyvės – ieškovės bendrovės „DG VPP vystymas“ – apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo sprendimo civilinėje byloje pagal šios bendrovės ieškinį perkančiajai organizacijai LKT.

Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirkimo sąlygose nustatytas kriterijaus „Energinis naudingumas“, vertinimo tvarka neatitinka Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintų principų, yra nepagrįsta ekonomine nauda ir dėl to yra neteisėta.

Pirkimo sąlygose buvo nurodyta, kad perkančioji organizacija vertins konkretų fizikinį dydį, tačiau faktiškai buvo vertinamas tiekėjo pateiktų skaičiavimų ir sprendinių įgyvendinamumas, nors dokumentuose nebuvo nustatyta, kaip bus vertinama, kokius duomenis tiekėjas turi pateikti ir koks turi būti šių duomenų tikslumas.

„Pirkimo sąlygose nenustačius detalios kriterijaus vertinimo sistemos, buvo sukurta situacija, kai konkretaus pasiūlymo vertinimas priklauso nuo subjektyvaus vertintojo požiūrio (pasirinktos skaičiavimo metodikos), perkančiosios organizacijos poreikių ar motyvų, o tai neatitinka viešųjų pirkimų reglamentavime įtvirtintų lygiateisiškumo ir skaidrumo principų“, – pažymėjo teismo teisėjų kolegija.

Tai, kad tiekėjai ir perkančioji organizacija galėjo skirtingai suprasti ir vertinti minėtą kriterijų, patvirtina ir tarp LKT  bei kitų konkurso dalyvių (bendrovės „Būsto projektai SPV“ ir bendrovės „Amberola“) kilę ginčai dėl pasiūlymų vertinimo pagal šį kriterijų ir (ar) pirkimo nutraukimo.

Byloje konstatuota, kad, pripažinus ekonominio naudingumo kriterijų ir jo vertinimo tvarką neteisėtais ir nesant duomenų apie su konkurso laimėtoja bendrovė „Spi 1“ sudarytą pirkimo sutartį, nėra kliūčių nutraukti pirkimo procedūras.

„Sprendimas nutraukti pirkimo procedūras leis užtikrinti viešųjų pirkimų skaidrumo, lygiateisiškumo principus ir suteiks galimybę visiems tiekėjams, galintiems įvykdyti pirkimo sutartį, dalyvauti pirkime“, – nurodoma Lietuvos apeliacinio teismo sprendime.

Šis teismo sprendimas civilinėje byloje įsiteisėja jo priėmimo dieną, tačiau gali būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.