Po socialdemokratų siūlymo, atsistatydina desovietizacijos komisija: neturime pasitikėjimo

„Komisija darbą baigė ir bendru sutarimu kolektyviai atsistatydino. Sprendžiant pagal valstybės vadovų pareiškimus, komisija neturi pasitikėjimo ir negali veikti“, – Eltai teigė V. Karčiauskas. 

„Nieko panašaus įstatymiškai nenumatyta, bet kadangi mes negalime dirbti, nes mums pareikštas nepasitikėjimas – kas beliko“, – pridūrė jis. 

Komisijai pranešus apie atsistatydinimą, kultūros ministras Šarūnas Birutis šio sprendimo nedramatizuoja. Jo vertinimu, pastaruoju metu komisija dirbo mažai.

„Nevertinu, čia jų reikalas. Bet jie nelabai dirbo. Paskutiniu metu, kiek žinau, neturėjo darbo. Kitas dalykas – jų pastovus politikavimas. Manau, kad to politikavimo čia yra daug“, – Eltai teigė Š. Birutis.

„Manau, kad tos pataisos yra savalaikės, nes visuomenės nuotaikos yra truputį kitokios negu deklaruoja komisija. Manau, kad nieko čia blogo neatsitiks“, – akcentavo jis. 

P. Kuzmickienė: politinis buldozeris važiuoja skaudžiai

Savo ruožtu į tokį sprendimą reaguodama konservatorė Paulė Kuzmickienė sako, jog ši akademinės bendruomenės pozicija – ori. Visgi, anot jos, situacija rodo, kad valdantieji socialdemokratai nėra pasiruošę dialogui istorinės atminties klausimais. 

„Politinis buldozeris važiuoja skaudžiai. Akademinė bendruomenė yra ori ir matydama tokį požiūrį ir vertinimą pasielgė taip, kaip pasielgė. Visa situaciją vertinu blogai, nes, akivaizdu, kad sunkiam dialogui valdantieji ir prezidentas – nepasiruošę. Jie nori kažką paslėpti ir tas gali brangiai kainuoti“, – Eltai teigė P. Kuzmickienė. 

„Mes gyvename laisvoje teisinėje valstybėje, kurioje žmonės, matydami, kiek yra nepasitikėjimo viešojoje erdvėje, nemato galimybės veikti. Ori akademinės bendruomenės laikysena, kuri nepasiduoda spaudimui“, – akcentavo ji.

Parlamentarės vertinimu, valdantieji daro spaudimą komisijai, nes, jos įsitikinimu, tikisi kitokių išvadų tam tikrais klausimais.

ELTA primena, kad grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.

Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.

Reaguodamas į tokį siūlymą, prezidentas Gitanas Nausėda teigė, jog jis „neraudotų“, jei būtų panaikinta desovietizacijos komisija. Paramą socialdemokratų siūlymui išreiškė ir kitos valdančiosios koalicijos partijos, premjeras Gintautas Paluckas.

Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.

LGGRTC teigimu, nuo 2023 m. priimti 207, su viešųjų erdvių desovietizavimu susiję, sprendimai.

Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d. 

Desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).

Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.